Kompleksinės krantotvarkos programų finansavimas iš Europos Sąjungos fondų

 

Europos Sąjungos regioninės plėtros ir struktūriniai fondai

Struktūrinės paramos užduotys, kurios dabar finansuojamos iš Europos Sąjungos biudžeto, yra labai įvairios. Tarp jų yra ir krantotvarkos programos, ypač atsilikusiuose ES pakrančių regionuose, pvz., Portugalijoje, buvusioje Rytų Vokietijoje, Lietuvoje.

Labai sudėtingą ir biurokratinę Europos Sąjungos struktūrinės paramos sistemą šiuo metu sudaro dviejų tipų fondai: keturi struktūriniai fondai ir Sanglaudos fondas. Keturis struktūrinės paramos fondus sudaro Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas, Žuvininkystės pertvarkos finansinis instrumentas ir Europos žemės ūkio pertvarkos fondas.

Trys iš šių keturių fondų finansuoja įvairias kranto zonos subalansuoto tvarkymo ir darnios plėtros programas. Europos regioninės plėtros fondas finansuoja infrastruktūros (kelių, uostų ir pan.) tinklo vystymą, vietinės plėtros projektus ir teikia paramą smulkiajam verslui atsilikusiuose Europos Sąjungos regionuose. Žuvininkystės pertvarkos finansinis instrumentas padeda pertvarkyti ir modernizuoti Europos Sąjungos žvejybos ūkį. Europos žemės ūkio pertvarkos fondas finansuoja kaimo plėtrą ir paramą ūkininkams atsilikusiuose Europos Sąjungos regionuose, taip pat ir pakrančių srityse.

Nė vienas iš šių ES fondų nefinansuoja individualių projektų, bet paskirsto lėšas pagal daugiametes regioninės plėtros programas, kurias kartu formuoja Europos Komisija, Europos Sąjungos šalys narės ir Europos Sąjungos šalių regionai.

Tuo tarpu Sanglaudos fondas tiesiogiai remia atskirus projektus, skirtus aplinkosaugai ir transporto tinklams plėtoti labiausiai atsilikusiose Europos Sąjungos šalyse. Pagal tinkamumą Sanglaudos fondo paramai gauti visos ES šalys narės skirstomos į tris grupes. Pirmąją grupę sudaro tos naujai įstojusios šalys, kuriose pragyvenimo lygis mažesnis kaip pusė Europos Sąjungos vidurkio. Tai Malta ir visos Vidurio Europos šalys (įskaitant ir Lietuvą), išskyrus Čekiją ir Slovėniją, kurios kartu su Graikija, Ispanija, Kipru ir Portugalija sudaro antrąją šalių grupę. Visos likusios Europos Sąjungos senbuvės – trečiąją. Didžioji Sanglaudos fondo skiriamos paramos dalis atitenka būtent pirmajai šalių grupei, žinoma, neužmirštant paremti atsilikusių regionų ir kitose ES šalyse. Kaip ir dabar, ateityje svarbiausiais struktūrinių ir sanglaudos fondų paramos tikslais išliks atsilikusių regionų infrastruktūros ir aplinkosaugos vystymas, vietinio verslo konkurencingumo skatinimas, ekonominė ir socialinė pertvarka nuo žvejybos ir žemės ūkio priklausančiose vietovėse. Nors kompleksinė krantotvarka nėra įvardyta tarp šių fondų remiamų sričių, tačiau kompleksinės krantotvarkos projektai gauna didelę ES paramą įvairiose Sąjungos šalyse, kadangi kompleksinės krantotvarkos programos yra tiesiogiai susijusios tiek su atsilikusių pajūrio regionų infrastruktūros ir aplinkosaugos plėtra, tiek su ekonomine ir socialine pertvarka nuo žvejybos ir žemės ūkio priklausančiose pakrančių vietovėse.

Bendrasis programavimo dokumentas

Viena iš sąlygų Europos Sąjungos šaliai narei gauti paramą kompleksinės krantotvarkos programoms įgyvendinti yra įtraukti šias programas į Bendrąjį programavimo dokumentą ir suderinti su Europos Komisija.

Bendrasis programavimo dokumentas (BPD) – tai bendras šaliai skiriamų ES investicijų planavimo dokumentas, nustatantis atitinkamą plėtros strategiją, pateikiantis prioritetų bei uždavinių aprašymą ir preliminarų finansinį planą. Pavyzdžiui, Lietuvos BPD pagrindinis tikslas – augantis šalies ūkio konkurencingumas, sąlygojantis sparčią žiniomis grindžiamo ūkio plėtrą, išreikštą visų pirma realaus BVP ir užimtumo augimu bei skatinančią visų šalies gyventojų gerovės kilimą ir aukštesnius gyvenimo standartus.

BPD yra rengiamas trejiems metams. Jo rengimo darbus koordinuoja ES šalių narių finansų ministerijos. Šį dokumentą rengia darbo grupė, suskirstyta pogrupiais, į kuriuos įtraukti įvairių valstybės institucijų, savivaldybių, regionų žinybų, kitų įstaigų bei socialinių partnerių atstovai. Dokumento rengimą kontroliuoja priežiūros komisija, kuri turi užtikrinti, kad dokumentas būtų rengiamas kokybiškai ir laiku.