Jūs esate: / Kompleksinė krantotvarka / Krantotvarkos terminų žodynėlis

abc procesai – Žemės paviršiaus geosferų – atmosferos, litosferos ir hidrosferos – sąveikos kranto zonoje abiotiniai, biotiniai ir cheminiai procesai

akvakultūra – vandens gyvūnų (daugiausia moliuskų, vėžiagyvių ir žuvų) veisimas bei auginimas komerciniais tikslais jūrų lagūnose ir priekrantėse, varžose, uždaros vandens apytakos įrenginiuose

akvatorija – tam tikras natūralaus arba dirbtinio vandens baseino (jūros) plotas

aplinkos riboto atsparumo žmogaus poveikiui samprata – metodologinis principas, pagal kurį vertinant teritorijos ekonominės plėtros ir gamtinių išteklių vartojimo galimybes, ribojančiu veiksniu laikytinas kraštovaizdžio ir ekosistemų atsparumas žmogaus veiklos poveikiui

arealų (planotopų) metodas – erdvinio planavimo ir kompleksinio tvarkymo metodika, pagal kurią kranto zona suskirstoma į atskirus krantotvarkos arealus (planotopus), kuriems rengiami kompleksiniai tvarkymo ir darnios plėtros sprendiniai. Kadangi kranto zonos regioną, kuriam rengiama kompleksinės krantotvarkos programa, dažniausiai sudaro labai įvairūs fiziniai-biotiniai-ekonominiai arealai, pasižymintys skirtingomis fizinėmis, ekologinėmis ir socialinėmis charakteristikomis, tikslinga pagal kranto zonos suskirstymą į arealus atitinkamai struktūrizuoti kranto zoną charakterizuojančių duomenų bei informacijos tvarkymą, naudojimą ir apibendrinimą, kuo remiantis rengiami kompleksiniai sprendiniai

bangolaužis – hidrotechninis statinys uosto akvatorijai, kanalų ir šliuzų prieigoms, prieplaukoms, krantui apsaugoti nuo priekrantės bangų, srovių ir nešmenų. Skirtingai nuo molo, nesusisiekia su krantu. Uosto bangolaužis dažnai jungiamas su molu (pvz., Klaipėdos uoste)

Bendrasis Vatų marių (Vadenzės) sekretoriatas – 1987 m. įkurtas nuolat veikiantis trišalis (Nyderlandų, Vokietijos ir Danijos) sekretoriatas, kurio svarbiausias uždavinys – skatinti ir koordinuoti trišalį bendradarbiavimą Vatų mariose bei prižiūrėti 1997 m. patvirtinto Trišalio Vatų marių kompleksinio tvarkymo planoįgyvendinimą. Sekretoriatas veikia Vilhelmshafene (Vokietija)

buna – hidrotechninis statinys, įtvaras – pusinė (iš vieno galo nesiekianti kranto) užtvanka ar jų grupė. Statoma statmenai ar beveik statmenai nuo kranto į jūrą ar marias iš grunto, akmenų, betono, žabinių

darni plėtra – esminis ilgalaikės plėtros reikalavimas, kad dabarties socialinės gerovės poreikiai nebūtų tenkinami ateities kartų nuskurdinimo sąskaita, kad mes ateities kartoms paliktume neišeikvotus Žemės išteklius ir nesuniokotą aplinką

ekosistema – bendras organizmų ir jų aplinkos kompleksas. Kranto zonos ekosistemos esti natūralios (koraliniai rifai) ir antropogeninės (polderių)

ekotonas –pereinamoji ekologinė zona tarp dviejų ekosistemų. Kranto zonos ekotonas tarp vandens ir sausumos, kur periodiškai kaitaliojasi vandens (sekliavandenės) ir sausumos (drėgmenų) sąlygos, yra vienas svarbiausių Žemės biologinės ir genų įvairovės rezervuarų

elingas – laivų statyklos ar remonto dirbtuvių statinys su įrenginiais laivams surinkti arba remontuoti, stovintis prie pat vandens

EUCC – Europos pakrančių sąjunga. EUCC tikslas – skatinti darnią krantotvarką Europoje, saugoti kranto zonos biologinę įvairovę, krantovaizdžių vientisumą ir kultūros bei gamtos paveldą. N uo 1996 metų EUCC turi stebėtojo statusą Baltijos jūros aplinkosaugos (Helsinkio) tarpvyriausybinėje komisijoje, o nuo 1997 metų – Baltijos jūros subalansuotos plėtros (Baltic 21) tarpvyriausybiniame forume. Centrinė būstinė – Leidene (Nyderlandai). Nuo 1995 metų EUCC veiklą Baltijos šalyse koordinuoja EUCC Baltijos biuras (būstinė – Klaipėdoje)

Europos Komisija – svarbiausia vykdomoji Europos Sąjungos institucija. Ji rengia naujų ES teisės aktų pasiūlymus, kuriuos teikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Komisija rūpinasi praktiniu ES veiksmų ir ES biudžeto vykdymu. Ji taip pat prižiūri, kad visos šalys narės laikytųsi Europos sutarčių ir Europos teisės. 1996 m. Europos Komisija ėmėsi iniciatyvos skatinti platesnį kompleksinės krantotvarkos principų diegimą ES šalys

Europos Rekonstrukcijos ir plėtros bankas – tarptautinė finansinė institucija, skirta Rytų ir Vidurio Europos šalių ekonominėms reformoms spartinti. Centrinė būstinė Londone

funkcinis zonavimas – vienas svarbiausių krantonaudą reguliuojančių erdvinio planavimo instrumentų. Jis nustato skirtingą apsaugos ir krantonaudos režimą bei ūkinės veiklos apribojimus įvairuose kranto zonos arealuose, atsižvelgiant į ūkinės veiklos poreikius ir gamtinių sistemų jautrumą žmogaus veiklos poveikiui. Funkcinis zonavimas dažnai suprantamas kaip priešingybė kompleksiniam tvarkymui, tačiau tinkamai taikant šį erdvinio planavimo metodą kartu su kompleksiniu atskirų kranto zonos arealų (planotopų) tvarkymu KK programa ir jos sprendiniai visos kranto zonos mastu įgyja visiškai naują, geresnę kokybę

geografinė informacijos sistema – geografinių objektų, jų charakteristikų ir kitos su Žeme susijusios informacijos kaupimo, tvarkymo, apdorojimo, saugojimo, paieškos ir pateikimo kompiuterizuota informacinė sistema, skirta projektavimo, modeliavimo, analizės, mokslo ir kitiems geografinės erdvės tyrimo ir tvarkymo uždaviniams spręsti

geotekstilė – lanksti sintetinė danga su tarpeliais vandeniui cirkuliuoti ir augalams želti, kuri skirta padengti ardomus krantus ir taip sustabdyti jų ardymą

informacinė krantotvarkos sistema –kranto zonos planavimo ir valdymo informacinių technologijų visuma. Ją sudaro įvairios priemonės, technologijos ir metodai, kurie padeda krantotvarkininkams gauti informaciją, būtiną priimti kranto zonos planavimo, tvarkymo, naudojimo ir apsaugos sprendimus

institucinė krantotvarkos sistema –kranto zonos planavimo ir valdymo institucinių metodų visuma. Ją sudaro: a) kranto zonos planavimo ir valdymo institucijų tinklas, b) juridiniai aktai, reglamentuojantys kranto zonos planavimą, tvarkymą, naudojimą ir apsaugą (nacionaliniai ir regioniniai įstatymai, tarptautinės sutartys, taisyklės ir normos); c) finansiniai svertai: lėšos, būtinos krantotvarkos priemonių kaštams padengti.

integruotas kranto zonos valdymas (žr. kompleksinė krantotvarka)

išteklių ekonominis vertinimas – ekonominė priemonė, skatinanti tausojantį išteklių naudojimą, taikant visos išteklių kainos principą. Į visą kainą už išteklius įeina ne tik išteklių gavybos, perdirbimo ir realizavimo kaštai, bet ir kompensaciniai kaštai išeikvotiems ištekliams atkurti

Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP) – pasaulinis Jungtinių Tautų (JT) plėtros tinklas, skatinantis pasaulio valstybes bendradarbiauti aplinkos apsaugos srityje, sudaryti sąlygas tautoms ir žmonėms gerinti jų gyvenimo kokybę, taip pat rūpintis būsimų kartų ateitimi. Šios tarptautinės organizacijos būstinė yra Kenijos sostinėje Nairobyje. Programa turi 6 regioninius skyrius: Afrikos, Azijos ir Ramiojo vandenyno, Europos, Lotynų Amerikos ir Karibų, Šiaurės Amerikos ir Vakarų Azijos. Europos skyriaus būstinė įsikūrusi Ženevoje

Jungtinių Tautų vystymo programa (UNDP) – pasaulinis Jungtinių Tautų (JT) plėtros tinklas, visame pasaulyje skatinantis visuomenės raidą bei padedantis spręsti plėtros uždavinius – nuo kovos už žmogaus teises ir žmonijos saugumą, iki skurdo mažinimo ir darnios aplinkos apsaugos užtikrinimo. UNDP veikia 166 pasaulio valstybėse ir, bendradarbiaudama su šalių vyriausybėmis bei pilietine visuomene, padeda kiekvienai iš jų kurti geresnį gyvenimą savo piliečiams

klifas – eroduojamas sausumos skardis

kompleksinė krantotvarka (KK) – kranto zonos planavimo ir valdymo metodų bei principų visuma. KK tikslas – darni ir tausojanti kranto zonos plėtra bei jos įvairovės išsaugojimas. KK skirta pasiūlyti ir įgyvendinti sprendimus, kaip derinti įvairias veiklas kranto zonoje, siekiant užtikrinti ilgalaikę finansinę ir ekonominę naudą tiek mūsų visuomenei, tiek ir ateities kartoms, padėti išvengti krantonaudos ir krantosaugos interesų konfliktų arba išspręsti juos. Kitas KK priemonių tikslas – sumažinti arba visai išvengti kranto zonos aplinkos taršos. Todėl tai - tęstinis cikliškas procesas

kopagūbris (kopos) – už paplūdimio dirbtinai ar vėjo natūraliai suformuotas smėlio gūbrys, saugantis nuo pustomo smėlio ar jūros poveikio už jo esančias teritorijas

kranto zona –sausumos ir jūros tiesioginės sąveikos erdvė. Tai - labai sudėtinga geografinė sritis, kurioje sąveikauja daugybė pačių įvairiausių gamtinių ir socialinių veiksnių, pasižyminti didžiausia pasaulyje (po drėgnųjų pusiaujo miškų) biologine įvairove. Morfodinaminiu atžvilgiu jos sausumos ribą apibrėžia viršutinė jūros bangavimo, potvynių, ledo, kopodaros procesų poveikio riba. Jūrinę ribą – bangavimo ir povandeninių srovių tiesioginio poveikio į dugną procesų riba (Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais – apytiksliai 20 m gylyje). Plačiąja prasme kranto zona apima ir visas sausumos bei jūros ilgalaikės sąveikos suformuotas pakrantes, pvz., pajūrio lygumas, upių deltas ir pan. Biocenotiniu atžvilgiu kranto zonos sausumos ribą apibrėžia druskamėgių pajūrio augalų bendrijų vyravimo riba, o jūrinę – specifinių priekrantės dugno augalų ir gyvūnų bendrijų paplitimo žemutinė riba, kurią lemia šviesos ir maistmedžiagių patekimas į jūros dugną

krantonauda – ūkinė veikla kranto zonoje ir / arba kranto zonos išteklių naudojimas. Kompleksinės krantotvarkos tikslas – skatinti darnią, subalansuotą ir tausojančią krantonaudą

krantosauga –krantotvarkos priemonės, skirtos užtikrinti krantų stabilumą, kartu išsaugant natūralius kranto procesus, gamtinius krantovaizdžius ir kranto zonos ekosistemas. Tinkamiausios tam tikslui apsauginės struktūros (apsauginis pajūrio kopagūbris, dirbinai suplauti smėlio, žvyro arba gargždo paplūdimiai). Šios struktūros saugo krantus nuo ardymo, bet mažiausiai daro įtaką natūraliems krantų dinamikos procesams ir gamtiniams krantovaizdžiams

krantotvarka – natūralioms, svarbioms arba būdingoms krantų savybėms išsaugoti ar atkurti skirtų priemonių visuma

krantovaizdis – kranto zonos kraštovaizdis. Tai pereinamasis sausumos ir dugno ekosistemų kompleksas, kurį formuoja saviti vandens ir sausumos sąveikos procesai

kraštovaizdis – žmonių suvokiama vietovė, kurios pobūdį nulėmė gamtos ir žmonijos tarpusavio sąveika

marina – rekreacinė prieplauka, kurią sudaro mažųjų rekreacinių laivų švartavimosi krantinė, slipas laivams nuleisti į vandenį ir pakelti juos į krantą, rekreacinės patalpos (dušinės, tualetai, poilsio kambariai ir pan.), automobilių stovėjimo aikštelė, pasienio kontrolės punktas ir pan.

molas – hidrotechninis statinys, įtvaras, skirtas uosto akvatorijai apsaugoti nuo bangavimo, ledonešio, sąnašavimo. Vienu galu (šaknimi) remiasi į krantą, antruoju (galva) išsikiša iki gylio, atitinkančio uostą lankančių laivų grimzlę. Dažnai jungiamas su bangolaužiu (pvz., Klaipėdos uoste)

NOAA (National Oceanic and Atmospheric Agency) – JAV nacionalinė vandenynų ir atmosferos tyrimų agentūra, tiria JAV kranto zonos ir priekrantės aplinkos būklę, saugo gyvuosius kranto zonos išteklius, prognozuoja kranto zonos reiškinius ir stichines nelaimes (pvz., uraganus)

pajūrio juosta – sausumos (kopagūbris, klifas, paplūdimys) ir jūros akvatorijos (povandeninis šlaitas iki 20 m gylio izobatos) dalis, kurios apsaugos ir naudojimo režimą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai

paplūdimys – kintanti iš smėlio nešmenų vandens ir vėjo formuojama teritorija tarp jūros kranto linijos iki kopagūbrio ar klifo

pasaulinė klimato kaita – spartus Žemės atmosferos žemutinio sluoksnio temperatūros kilimas (iki 0,03°C per metus). Viena pagrindinių priežasčių, kodėl keičiasi klimatas – stiprėja vadinamąjį „šiltnamio efektą“ sukeliančių dujų (anglies dioksido, metano, azoto suboksido ir kt.) poveikis mūsų planetos atmosferai. Pasaulinės klimato kaitos keliama grėsmė kranto zonai pasireiškia sparčiu vandenyno lygio kilimu, kurį sukelia sparčiai tirpstantys pasaulio ledynai, karščiui jautrių ekosistemų (pvz., koralinių rifų) nykimu, taip pat suaktyvėjusiu uraganų siautėjimu pasaulio pakrantėse

Pasaulio aplinkos fondas (GEF) – bendras Pasaulio Banko, regioninių plėtros bankų ir Jungtinių Tautų vystymo programos aplinkosaugos projektų finansavimo instrumentas. Jo užduotis – remti pasaulinės aplinkosaugos projektus, kartu kompleksiškai sprendžiančius ir ekonominės gerovės problemas. Fondo programų struktūrą sudaro keturios interesų sritys: biologinė įvairovė, klimato kaita, tarptautiniai vandenys ir ozono sluoksnio nykimas. Šiuo metu vykdoma 14 aplinkosaugos programų

Pasaulio Bankas – tarptautinė finansinė institucija, skirta kovoti su skurdu pasaulyje ir kelti besivystančių šalių gyventojų socialinę gerovę. Centrinė būstinė – Vašingtone

pasaulio lyderių susitikimas – JT rengiamos pasaulio valstybių ir vyriausybių vadovų konferencijos, skirtos pasaulio aplinkosaugos ir darnios plėtros klausimams aptarti. Pirmasis pasaulio lyderių susitikimas vyko 1972 m. Stokholme, antrasis – 1992 m. Rio de Žaneire, o trečiasis – 2002 m. Johanesburge. Reikšmingiausias buvo 1992 m. Rio de Žaneire įvykęs pasaulio lyderių susitikimas, kurio metu buvo patvirtinti tokie dokumentai: 1) Rio de Žaneiro deklaracija dėl aplinkos ir plėtros; 2) Bendroji konvencija dėl klimato kaitos sustabdymo; 3) Konvencija dėl biologinės įvairovės išsaugojimo; 4) Darnios plėtros darbotvarkė XXI amžiui; 5) Tausojančios miškotvarkos principai

polderis – pylimais nuo jūros ar upių užliejimo ap saugota deltinių lygumų teritorija. P olderių kraštovaizdžiui būdinga: lygi žemuma su atvirų drenažo kanalų tinklu ir siurblinės (praeityje – vėjo malūnai) vandens pertekliui pumpuoti iš polderio į gretimą vandens telkinį. Polderių kraštovaizdis pietų ir rytų Baltijos pakrantėje būdingas Nemuno, Oderio, Vyslos ir kitoms mažesnėms deltoms

rekreaciniai ištekliai – gamtinės ir kultūrinės kraštovaizdžio vertybės ar savybės, kurios gali būti ar yra naudojamos rekreacijai

Rio de Žaneiro deklaracija – 1992 m. Rio de Žaneire pasaulio lyderių paskelbta Aplinkos apsaugos ir tausojančios plėtros deklaracija, kurioje įtvirtintos pasaulio darnios plėtros ir Žemės biologinės įvairovės išsaugojimo nuostatos

Romos klubas – pasaulinis visuomenės veikėjų sambūris, kurio tikslas pateikti nepriklausomą įvairių globalių problemų vertinimą, siūlyti naujus kelius, požiūrius ir būdus, ieškant šių problemų sprendimų. Greta kitų veikėjų, Romos klubui priklauso Nyderlandų karalienė Beatričė ir buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas

sisteminis požiūris – metodologija, skirta moksliškai susisteminti ir organizuoti tyrimų duomenis į loginius modelius, kurie objektyviai atkurtų tikrovėje vykstančius procesus bei sąveikas. Sisteminis požiūris krantotvarkoje reikalauja, kad KK programų mastai atitiktų kranto zonos procesų erdvinius mastus

slipas – laivų nuleidimo į jūrą įrenginys elinge arba marinoje (žr. aukščiau). Sukuria patogias sąlygas automobilininkams atsivežti savo rekreacinius laivus į pakrantę ir naudoti priekrantės akvatoriją rekreaciniams tikslams

socialiniai partneriai – visos socialinės ekonominės grupės ( valstybinės, verslo, savivaldos institucijos ir visuomenės organizacijos), turinčios specifinių interesų kranto zonoje. Socialinių partnerių įtraukimas į KK programų rengimą ir įgyvendinimą, atsižvelgiant į jų interesus, padės užtikrinti plačią visuomenės paramą rengiamai krantotvarkos programai ir joje siūlomoms priemonėms

subalansuota plėtra – žr. darni plėtra

tausojanti plėtra – žr. darni plėtra

tolydi plėtra – žr. darni plėtra

vatai – per jūros potvynius reguliariai apsemiami pelkėti pajūrio žemumų ruožai. Didžiausi vatai Europoje plyti Vatų marių (Vadenzės) pakrantėse. Vatų marios – seklus vandens telkinys, priklausantis Nyderlandams, Vokietijai ir Danijai, kurį nuo Šiaurės jūros skiria Fryzų salos

Viduržemio jūros regiono aplinkotvarkos veiksmų plan as (MAP) – kompleksinė plataus masto veiksmų programa, skirta Viduržemio jūros aplinkai išsaugoti ir jūrinių išteklių tausojančiam naudojimui bei Viduržemio jūros baseino šalių darniai plėtrai skatinti

Viduržemio jūros regiono techninės paramos programa (METAP) – tarptautinė techninės–finansinės paramos programa, skirta Viduržemio jūros aplinkai išsaugoti ir aplinkosaugos bei vandentvarkos priemonėms Viduržemio jūros baseino šalyse finansuoti. Ją kartu vykdo JT vystymo programa ir Pasaulio Bankas

Viduržemio jūros veiksmų plano pirmaeilių veiksmų programos regioninis veiklos centras (PAP/RAC) – organizacija, kurios tikslas – skatinti Viduržemio jūros regiono aplinkotvarkos veiksmų plano ir Viduržemio jūros regiono techninės paramos programos įgyvendinimą. Visame Viduržemio jūros baseine yra įsteigti šeši tokie centrai

vizualinis komfortas – kraštovaizdžio, krantovaizdžio arba miestovaizdžio estetinė savybė sukurti žmogui (gyventojui, lankytojui) psichologiškai jaukią ir vizualiai patrauklią (vaizdingą) aplinką


 


Šiai svetainei geriausiai tinka Internet Explorer 4-oji ir vėlesnės versijos