Jūs esate: / Kompleksinė krantotvarka / Vykdymas

Patvirtinus kompleksinės krantotvarkos programą, kitas žingsnis – jos vykdymas. Sėkmingas kompleksinės krantotvarkos programos įvykdymas reiškia, kad visiškai įgyvendintas numatytas kompleksinės krantotvarkos priemonių planas.

Plano įgyvendinimas

Plano įgyvendinimas reiškia, kad visos numatytos priemonės įvykdytos laiku pagal patvirtintą grafiką ir kad pasiekta pageidaujama kranto zonos būklė, kuri buvo suplanuota kompleksinės krantotvarkos programoje. Plano įgyvendinimas taip pat reiškia, kad sukurtos būtinos organizacinės, teisinės ir finansinės sąlygos pageidaujamos būklės ilgalaikiam stabilumui bei tęstinumui užtikrinti (išsamiau žr. skyrelį „Sąlygos“).

Vykdymas

Jei parengiamasis etapas buvo tinkamai ir nuodugniai įvykdytas, galima tikėtis, kad ilgalaikis kompleksinės krantotvarkos programos vykdymas bus sėkmingas. Tačiau toks sudėtingas procesas reikalauja nuolat derinti skirtingus interesus, stebėti įvairių sąlygų pokyčius ir operatyviai į juos reaguoti. Dėl pražiūrėtų problemų ar atsirandančių naujų interesų konfliktų gali tekti keisti pradinius programos planus, sprendinius ir net strategijas.

Kaštelos įlankos aplinkotvarkos projektas

Kaštelos įlankos aplinkotvarkos projektui sėkmingai įgyvendinti buvo sukurtos būtinos esminės organizacinės, finansinės ir normatyvinės sąlygos:

Organizacinės sąlygos
1989 m. prieš pradedant vykdyti Kaštelos įlankos aplinkotvarkos projektą buvo atlikta tuometinės vandentvarkos organizacinės struktūros analizė. Ji parodė, kad būtina įsteigti naują instituciją, kuri centralizuotai rūpintųsi projekto įgyvendinimu ir koordinuotų visų suinteresuotų institucijų veiksmus. Taip gimė mintis įsteigti bendrą keturių Splito apskrities savivaldybių ir Kroatijos vyriausybės agentūrą „ECO-Kaštelanski zaliv“. Viena iš šios agentūros užduočių – derinti siūlomus konkrečius aplinkotvarkos projektus su atsakingomis valstybinėmis ir savivaldos institucijomis bei socialiniais partneriais.

Finansinės sąlygos
Bendra galutinė Kaštelos įlankos aplinkotvarkos projekto įgyvendinimo vertė siekė 150 milijonų eurų. Jau pradiniuose darbų planavimo etapuose atlikta išsami finansinių galimybių studija parodė, jog vietinių finansinių išteklių nepakaks projektui iki galo įgyvendinti. Buvo pasiūlyti keli skirtingi papildomų lėšų šaltiniai: Pasaulio Banko, Europos Rekonstrukcijos ir plėtros banko bei Tarptautinio Rekonstrukcijos ir plėtros banko paskolos, vietiniai fondai ir mokesčiai už vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugas, valstybės dotacijos, užsienio donorų subsidijos pagal Viduržemio jūros regiono techninės paramos programą (METAP). Buvo įvertintos galimybės sėkmingai grąžinti ilgalaikes paskolas, kartu išlaikant ir plečiant sukurtą vandentvarkos infrastruktūrą. Teko priimti neišvengiamą politinį sprendimą – 25% padidinti mokesčius už vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas bei žemės nuomos mokesčius miesto ir rekreacinėse teritorijose.

Dėl Balkanų karinio konflikto 1991–1995 m. Kaštelos įlankos aplinkotvarkos projekto įgyvendinimą teko atidėti iki 1996 m. Tais metais pavyko gauti pirmąsias ilgalaikes paskolas iš Pasaulio Banko, Europos Rekonstrukcijos ir plėtros banko. Pagaliau 1999 m. buvo pradėtas vandentvarkos infrastruktūros kūrimas Kaštelos įlankos regione. Visas projektas buvo baigtas 2004 m.

Šiandien agentūra „ECO-Kaštelanski zaliv“ sėkmingai sprendžia Kaštelos įlankos regiono vandentvarkos problemas, taip pat teritoriją aprūpina geriamuoju vandeniu ir valo nuotekas. Planuojami tolesni darbų etapai, skirti regiono ekonomikos plėtrai skatinti, kartu vandens suvartojimui didinti, didesniems mokesčiams už vandentvarkos paslaugas gauti ir tarptautinių paskolų grąžinimui užtikrinti.

Normatyvinės sąlygos
Kaštelos įlankos aplinkotvarkos projektui vykdyti nebuvo priimta specialių nacionalinių ar regioninių įstatymų. Tačiau kadangi projekto rengimas ir įgyvendinimas vyko Kroatijos valstybės kūrimosi laikotarpiu, akivaizdi netiesioginė šio projekto įtaka naujiesiems norminiams aktams, reglamentuojantiems Kroatijos aplinkosaugos sistemą, ypač vandentvarką ir krantotvarką. Kroatija iškovojo nepriklausomybę 1991 m., ir nuo tada buvo priimti visiškai nauji šalies įstatymai, reglamentuojantys aplinkosaugą ir aplinkotvarką. Šiuo metu vyksta nacionalinių įstatymų harmonizavimo su Europos Sąjungos direktyvomis procesas, kadangi respublika siekia kuo greičiau įstoti į ES.

Konfliktų sprendimas

Įgyvendinant kompleksinės krantotvarkos programas, svarbiausia išvengti interesų konfliktų arba juos pozityviai spręsti. B. Cicin-Sain ir R. W. Knechto ( Cicin98 ) tyrimų duomenimis, daugiau kaip 85% respondentų įsitikinę, jog sėkmingas konfliktų sprendimas yra svarbi ar net labai svarbi sėkmingos krantotvarkos programos prielaida. Sprendžiant kylančius labai įvairius interesų konfliktus, būtina išnagrinėti jų priežastis ir mechanizmą, pritaikyti aiškų ir visoms suinteresuotoms pusėms priimtiną jų sprendimo būdą.

Krantonaudos konflliktų priežastys gali būti labai įvairios. „Vertikalūs“ konfliktai kyla tarp skirtinguose valdymo lygiuose (vietiniame ir regioniniame, regioniniame ir nacionaliniame) vyraujančių skirtingų interesų. Tokio konflikto pavyzdys būtų nacionalinės arba regioninės valdžios noras įsteigti gamtos draustinį jūroje ir vietinės žvejų bendruomenės nenoras taikstytis su draustinio gamtosaugos režimo nustatytais žvejybos apribojimais. Tuo tarpu „horizontalius“ konfliktus dažniausiai sukelia to paties valdymo lygio, bet skirtingų šakinių grupių priešingi interesai (pvz., nesutarimas dėl kranto zonos naudojimo prioritetinės paskirties tarp vietinių žvejų ir vietinių turizmo paslaugų teikėjų arba tarp regioninio lygio gamtosaugos ir jūrų transporto plėtros institucijų ir pan.).

Siekiant pozityviai išspręsti sudėtingesnius didesnio masto konfliktus, paprastų sprendimų dažniausiai nepakanka. Tuomet būtina sukurti ir įtvirtinti oficialias tokių konfliktų sprendimo (arbitražo) procedūras. Jei kranto zonoje susikerta skirtingi „vertikalūs“ ir „horizontalūs“ interesai, pvz., vietinių pakrantės bendruomenių ir nacionalinių korporacijų arba verslo grupių, tokio konflikto sprendimas gali būti patikėtas teismui, specialiai komisijai, ekspertams arba visiems šiems arbitrams kartu. Tokios konfliktų sprendimo procedūros yra labai ilgos ir brangiai kainuojančios, todėl geriausia, jei visos interesų grupės randa bendrą kalbą derybų būdu prie „apskritojo stalo“. Kintų bendruomenės ir „Minijos naftos“ konflikto sprendimo pavyzdį rasite modulyje „Visuomenės dalyvavimas“.


Kaštelos įlankos aplinkotvarkos projekto įgyvendinimas. Tunelyje klojami kanalizacijos vamzdžiai

Konfliktų sprendimas Kaštelos įlankoje

Nuo pat Kaštelos įlankos aplinkotvarkos projekto įgyvendinimo pradžios kilo daug konfliktų. Iš jų svarbiausias buvo susijęs su vietinių bendruomenių nenoru, kad ties jų gyvenviete jūros priekrantėje būtų įrengtas išvalytų nuotekų išleistuvas. Vietiniai žmonės nuogąstavo, kad informacija apie į jūrą išleidžiamas nuotekas, nors ir išvalytas, atbaidys turistus. Kad būtų bent iš dalies patenkinti pakrantės bendruomenių interesai, teko pasiūlyti net 20 skirtingų techninių sprendimų, kur ir kaip išleisti išvalytas nuotekas. Tai neigiamai atsiliepė viso projekto įgyvendinimo terminams ir finansavimui. Todėl viena iš Kaštelos aplinkotvarkos projekto pamokų yra ta, jog rengiant krantotvarkos priemonių planą būtina vietinių bendruomenių nuogąstavimus numatyti, suderinti ir išsklaidyti iš anksto, pasiūlant alternatyvas arba tinkamas kompensacijas.



Šiai svetainei geriausiai tinka Internet Explorer 4-oji ir vėlesnės versijos