Jūs esate: / Kompleksinė krantotvarka / Infrastruktūros posistemė

Infrastruktūros sąvoka apima tiek techninius elementus (fizinė infrastruktūra: keliai, tiltai bei hidrotechniniai statiniai), tiek ir krantotvarkos institucijų tinklą (institucinė infrastruktūra).

 

Fizinė infrastruktūra

Krantotvarkos fizinė infrastruktūra yra skirta krantų stabilumui palaikyti ir kranto zonai apsaugoti nuo neigiamų gamtinių procesų (ardymo, užliejimo, smėlio pustymo ir pan.). Svarbiausi fizinės infrastruktūros tipai:

  • Apsauginės struktūros. Jos būna dirbtinai sukurtos kaip kranto zonos gamtinių formų analogai (apsauginis pajūrio kopagūbris, dirbinai suplauti smėlio, žvyro arba gargždo paplūdimiai). Apsauginės struktūros turi daugelį krantotvarkos paskirčių: saugo pajūrio lygumą nuo smėlio pustymo ir vandens užliejimo, o paplūdimį – nuo išplovimo, kaupia požeminio geriamojo vandens išteklius, sukuria vertingą rekreacinę erdvę poilsiautojams. Apsauginės struktūros mažiausiai daro įtaką natūraliems krantų dinamikos procesams;
  • Krantosaugos struktūros. Jos būna sukurtos iš atsparesnių nei gamtiniai analogai medžiagų (žabinių, geotekstilės, betono, riedulių) ir skirtos kranto zonai nuo ekstremalių katastrofinių reiškinių (stiprių štormų ar didelių patvankų) apsaugoti. Pavyzdžiui: apsauginiai pylimai, sienelės, krantinės. Šios struktūros atkartoja daugiametę kranto liniją ir vyraujančias krantų formas, todėl daro palyginti nedidelį poveikį natūraliems krantų dinamikos procesams. Krantosaugos struktūrų įtaka kranto zonos dinamikai yra didelė tik ekstremalių katastrofinių reiškinių metu;
  • Hidrotechniniai įtvarai. Šios struktūros specialiai kuriamos aktyviai veikti krantų dinamikos procesus ir kreipti juos norima linkme (pvz., plėsti paplūdimio plotą arba apsaugoti uosto įplaukos kanalą nuo sąnašų). Štai kodėl hidrotechniniai įtvarai dažniausiai statomi statmenai kranto linijos ir iš itin tvirtų medžiagų (pvz., gelžbetoniniai molai ir bunos). Šios struktūros turi didžiausią poveikį krantų dinamikos procesams, nors neretai jų funkcionavimas neduoda laukiamo ilgalaikio teigiamo efekto (pvz., sukelia krantų ardymą gretimuose kranto ruožuose).

 


Kuriama apsauginė struktūra. Dirbtinai suplaunamas smėlio paplūdimys.
Tekselio sala, Nyderlandai

 

Sudėtinga apsauginė ir krantosaugos struktūra: dirbtinai nulygintas kranto skardis, padengtas geotekstile ir velėna. Priešais skardį – dirbtinai suplautas apsauginis gargždo ir riedulių paplūdimys. Talinas, Estija
(Kaarelo Orviku nuotrauka)

Institucinė infrastruktūra

Efektyvi krantotvarkos reguliavimo institucinė sistema – būtina sėkmingos kompleksinės krantotvarkos sąlyga. Tokia sistema nustato krantotvarkos uždavinius, užtikrina sėkmingą jų įgyvendinimą ir krantonaudos problemų bei konfliktų sprendimą. Krantotvarkos reguliavimo institucinei sistemai būdingi keturi svarbiausi lygiai:

  • strateginė sistema. Ji nustato ilgalaikius darnios krantotvarkos tikslus bei kriterijus, kurie leidžia vertinti skirtingų krantonaudos strategijų ir darnios krantotvarkos tikslų atitikimą;
  • normatyvinė sistema yra krantonaudą ir krantotvarką reguliuojančių normatyvinių aktų (nacionalinių ir regioninių įstatymų, taisyklių, įsakų, kitų nacionalinės teisės aktų, taip pat tarptautinių sutarčių ir konvencijų) visuma;
  • finansinė sistema užtikrina kompleksinės krantotvarkos programų įgyvendinimo finansavimą;
  • vykdomoji sistema apibrėžia ir reguliuoja įvairių krantotvarkos subjektų bei skirtingų krantonaudos interesų grupių teises ir pareigas, taip pat sprendžia iškylančias krantonaudos problemas bei konfliktus.
Įvairiose Europos šalyse istoriškai susiklostė skirtingos krantotvarkos reguliavimo institucinės sistemos. Į šiuos skirtumus būtina atsižvelgti siekiant sėkmingo tarptautinio bendradarbiavimo krantotvarkos srityje (žr. žemiau).

Kompleksinės krantotvarkos programų finansavimo šaltiniai:


Lietuvos Respublikos Vyriausybė
(Šaltinis: LR Vyriausybė)



Šiai svetainei geriausiai tinka Internet Explorer 4-oji ir vėlesnės versijos