Jūs esate: / Kompleksinė krantotvarka / Pradžia

Kompleksinės krantotvarkos poreikio pripažinimas

Poreikis imtis kompleksinės krantotvarkos veiksmų gali kilti dėl kranto zonos aplinkos krizės – esamos ar numanomos, dėl aštrių ekonominės plėtros konfliktų, arba atvirkščiai, dėl darnios plėtros teikiamų ilgalaikių galimybių pajūrio regionui. Dar viena paskata įgyvendinti kompleksinės krantotvarkos programą – išorinis spaudimas: tarpvalstybiniai susitarimai, tarptautinės bendrijos palanki nuomonė kompleksinės krantotvarkos atžvilgiu, grėsmė krantų stabilumui dėl pasaulinės klimato kaitos ir vandenyno lygio kilimo.

Kadangi pradėti kompleksinės krantotvarkos programą dažniausiai reikia politinio sprendimo, jį priimantiems politikams būtina pateikti kuo išsamesnę informaciją apie kranto zonos būklę ir būtinybę imtis neatidėliotinų veiksmų, kurie padėtų sėkmingai įveikti iškilusias grėsmes arba pasinaudoti susidariusiomis galimybėmis.

Kaštelos įlankos kompleksinės krantotvarkos programos pradžia

Aplinkos problemos ir socialinė įtampa per praėjusius 30 metų paskatino atsirasti daugybei iniciatyvų, veiksmų ir projektų, skirtų Kaštelos įlankos ir aplinkinio regiono aplinkos būklei pagerinti. Šios iniciatyvos dažniausiai kildavo iš mokslininkų visuomenės, tačiau vietinė valdžia irgi reiškė nerimą dėl didėjančios taršos ir socialinės įtampos. Kartu buvo pabrėžiamas poreikis imtis neatidėliotinų veiksmų kompleksiškai spręsti Kaštelos įlankos problemas.

Reikšmingiausia nacionalinio lygio kompleksinės krantotvarkos iniciatyva buvo „Kaštelos įlankos aplinkotvarkos projektas“, pradėtas 1989 m. Tais pačiais metais šis projektas buvo pripažintas ir tarptautiniu lygiu. Jis buvo įtrauktas ir į tarptautines programas: Viduržemio jūros regiono techninės paramos programą (METAP) ir Viduržemio jūros regiono aplinkotvarkos veiksmų plan ą (MAP).

Pasiūlymų dokumentas

Pradinė informacija apie aplinkos būklę ir poreikį imtis neatidėliotinų krantotvarkos veiksmų gali būti pateikta pasiūlymų dokumento forma. Šiame dokumente turi būti išsamiai išdėstyta ir pagrįsta:

  • problemos, kurias reikia spręsti (būtinybė);
  • dabartinio sektorinio požiūrio į kranto zonos problemas trūkumai;
  • kompleksinės krantotvarkos koncepcijos metmenys;
  • laukiamas situacijos pagerėjimas įvykdžius kompleksinės krantotvarkos programą;
  • kompleksinės programos struktūros ir etapų aprašymas, įskaitant darbų planą, įgyvendinimo tvarkaraštį ir kaštus;
  • atsakomybės ir koordinavimo funkcijų paskirstymas.

Siekiant, kad pasiūlyta kompleksinės krantotvarkos programa sulauktų politinio pritarimo, būtina pasiūlymo dokumente pabrėžti, jog programos tikslas – ne griauti egzistuojančias valdymo struktūras, bet jas tobulinti ir gerinti jų veiklą bei tarpusavio bendradarbiavimą.

 

Kaštelos įlankos kompleksinės krantotvarkos projekto tikslai ir jį įgyvendinančios organizacijos

Svarbiausi nacionalinio Kaštelos įlankos aplinkotvarkos projekto tikslai: (1) nustatyti dabartinės aplinkos būklės priežastis ir jos kaitos tendencijas; (2) įvertinti šių tendencijų galimas pasekmes ir mastus; (3) sukurti ir įgyvendinti Kaštelos įlankos regiono darnios plėtros ir kompleksinio tvarkymo programas. Šių tikslų įgyvendinimas buvo patikėtas Splito universiteto bei Kroatijos menų ir mokslų akademijos mokslininkams. Administruoti projektą mokslininkams padėjo Viduržemio jūros veiksmų plano pirmaeilių veiksmų programos regioninis veiklos centras (PAP/RAC). Jis rūpinosi į Viduržemio jūros regiono aplinkotvarkos veiksmų plan ą įtrauktų nacionalinio Kaštelos įlankos aplinkotvarkos projekto vandentvarkos komponentų įgyvendinimu, bendradarbiaujant su Splito okeanologijos ir žuvininkystės institutu bei Splito universiteto civilinės inžinerijos fakultetu.

Viduržemio jūros regiono techninės paramos programa (METAP) sutiko finansuoti nacionalinio Kaštelos įlankos aplinkotvarkos projekto aplinkosauginės vandentvarkos techninės infrastruktūros statybos darbus arealuose Splitas-Solinas ir Kaštela-Trogiras. Už šių darbų projektavimą ir vykdymą buvo atsakingas Splito universiteto civilinės inžinerijos fakultetas kartu su Splito statybos bendrove.

Socialinių partnerių įtraukimas

Jau šioje pradinėje projekto fazėje tikslinga į kompleksinės krantotvarkos programos rengimą ir pagrindimą aktyviai įtraukti visus socialinius partnerius: valstybines, verslo, savivaldos institucijas ir visuomenės organizacijas, turinčias skirtingų interesų kranto zonoje. Toks ankstyvas socialinių partnerių įtraukimas ir atsižvelgimas į visų grupių interesus padėtų užtikrinti plačią visuomenės paramą rengiamai krantotvarkos programai ir joje siūlomoms priemonėms. Geriausia būtų, jei socialinius partnerius suvienytų nuolat veikiantis neformalus krantotvarkos forumas ar „apskritasis stalas“, kuriame būtų keičiamasi informacija bei nuomonėmis apie programą ir kuriame būtų tinkamai atstovaujami visi socialiniai partneriai bei visos interesų grupės (pavyzdžiui, verslininkų interesams turėtų atstovauti ne tik stambiosios pramonės ir uostų krovos kompanijos, bet ir smulkieji verslininkai, dirbantys turizmo ar žvejybos sektoriuose).

Pradinis vadovavimas

Europoje daug diskutuojama, kuris kompleksinės krantotvarkos programų rengimo ir įgyvendinimo būdas labiau tinka: demokratinis („iš apačios į viršų nukreiptų iniciatyvų“) ar centralizuotas („iš viršaus į apačią nuleidžiamų instrukcijų“). Ekspertai ( IPCC93), ištyrinėję 23 skirtingus kompleksinės krantotvarkos programų atvejus, priėjo prie išvados, kad daugelyje programų buvo taikomas centralizuotas („iš viršaus į apačią nuleidžiamų instrukcijų“) rengimo ir įgyvendinimo būdas. Tai būdinga tiek miesto, tiek kaimo teritorijoms, tiek tradicinėms, tiek modernioms bendruomenėms, tiek rinkos ekonomikos, tiek atsilikusiems natūrinio ūkio pakrančių regionams. Krantotvarkos programų rengimas ir įgyvendinimas įgydavo demokratinių („iš apačios į viršų nukreiptų iniciatyvų“) bruožų tik tais atvejais, kai vietinė bendruomenė suvokdavo save kaip aktyvų socialinį partnerį, turintį specifinių krantonaudos interesų ir teisių į kranto zonos išteklius (pvz., žvejų ar ryžių augintojų kaimelių bendruomenės besivystančiose šalyse).


Kaštelos įlanka. Apačioje – Trogiras


Šiai svetainei geriausiai tinka Internet Explorer 4-oji ir vėlesnės versijos