Jūs esate: / Kompleksinė krantotvarka / Kompleksiškumas

Kuo pasireiškia krantotvarkos priemonių kompleksiškumas? Tai esminis kompleksinės krantotvarkos klausimas, į kurį atsakymo ieškosime šiame skyrelyje. Trumpai drūtai galima atsakyti, kad krantotvarkos kompleksiškumas (lot. complexus – ryšys, derinys) yra siekis suderinti visus krantonaudos ir krantosaugos poreikius konkrečiame kranto zonos areale, rasti kompromisinį tvarkymo modelį, kuris subalansuotų įvairius interesus: tiek gamtosaugos, tiek visuomenės, tiek verslo plėtros, tiek strateginius regioninės ir nacionalinės valdžios ar net tarptautinės bendrijos.  

Ką reiškia krantotvarkos kompleksiškumas?

Krantotvarka yra kranto zonos kraštotvarka. Kadangi pagal apibrėžimą kraštotvarka yra kompleksinis teritorijos planavimas, krantotvarkos kompleksiškumas turėtų būti suvokiamas kaip savaime suprantamas reikalavimas, kurio nebūtina atskirai pabrėžti. Deja, dažniausiai atsitinka, kad priimami krantotvarkos sprendimai būna ne subalansuoti, o palankūs kuriai nors vienai interesų grupei. Todėl kalbant apie krantotvarkos kompleksiškumą pirmiausia reikia aptarti įvairius kranto zonos tvarkymo bei valdymo integravimo aspektus:

  • valdymo („vertikalusis“) integravimas siekia darnia krantotvarkos sistema apimti skirtingus kranto zonos valdymo ir tvarkymo lygmenis – nuo nacionalinių ir tarpvalstybinių institucijų, kurios kuria ilgalaikes krantotvarkos strategijas, iki vietinių pajūrio seniūnijų, sprendžiančių kasdienius krantonaudos klausimus;
  • sektorinis („horizontalusis”) integravimas yraskirtas įvairių ūkio šakų, visuomenės ir gamtosaugos interesams kranto zonoje suderinti. Horizontaliajam integravimo lygiui dar priklauso funkcinis zonavimas ir erdvinis integravimas, derinantys įvairiuose pakrantės ir priekrantės arealuose vyraujančių skirtingų veiklos rūšių interesus, kurie daro įtaką vieni kitiems (pvz., rekreacija paplūdimyje turi įtakos verslinei žvejybai priekrantėje, ir atvirkščiai) ;
  • socialinių partnerių integravimas į bendrą krantotvarkos sprendimų priėmimo, įgyvendinimo ir stebėsenos sistemą sujungia valstybines, verslo, savivaldos institucijas ir visuomenės organizacijas, turinčias skirtingų interesų kranto zonoje;
  • mokslo ir valdymo integravimas turi užtikrinti, kad krantotvarkos sprendimai būtų priimami tik gerai ištyrinėjus ir pažinus sudėtingus gamtinius procesus, vykstančius kranto zonoje. Kaip minėta, geras šių procesų pažinimas yra pagrindas parinkti tinkamas krantonaudos priemones ir technologijas;
  • tarpvalstybinis integravimas. Vienas esminių kompleksinės krantotvarkos reikalavimų yra tai, kad krantotvarkos programų mastai turi atitikti kranto zonos procesų erdvinius mastus ( Povilanskas99). Tačiau kranto zonos procesų (priekrantės nešmenų pernašos ar vandens taršos sklaidos) mastai dažniausiai peržengia valstybių sienas. Todėl siekiant suderinti skirtingus interesus kranto zonoje būtinas visų kaimyninių šalių bendradarbiavimas.

 


Svarbiausiu kompleksinės krantotvarkos uždaviniu dažniausiai laikomas valdymo (skirtingų valdymo lygių, arba „vertikalusis“) ir sektorinis (skirtingų ūkio šakų, arba „horizontalusis“) kranto zonos tvarkymo bei valdymo integravimas.


Šiai svetainei geriausiai tinka Internet Explorer 4-oji ir vėlesnės versijos