Jūs esate: / Kompleksinė krantotvarka / Įvadas į kompleksinę krantotvarką

Krantų išskirtinumas

Žmonės visada mėgo pakrantes dėl jų ypatingų gamtinių išteklių. Juos viliojo derlingos deltinių lygumų žemės, gausūs priekrantės gyvieji ištekliai, krantų tinkamumas tarptautinei jūrų prekybai plėtoti. Daugelyje pasaulio šalių kranto zona vaidina svarbiausią ekonominį vaidmenį. Čia sutelktos didžiausios pramonės ir prekybos įmonės, uostai ir uostamiesčiai, čia – didžiausia socialinės veiklos įvairovė, taip pat ir skaudžiausios aplinkos problemos. Kranto zonos ūkinė ir socialinė reikšmė kartu su pakrantėje gyvenančių žmonių skaičiumi neišvengiamai augs ir ateityje.

Kranto zona pasižymi labai gausiais ir įvairiais gamtiniais ištekliais. Priekrantės žuvys, moliuskai ir vanduo naudojami kaip žaliava maisto produktams gaminti, pakrantės tinka uostams, pramonės įmonėms, gyvenamiesiems rajonams kurti, o kranto zonos gyvieji ištekliai, žaliavos ir energetiniai šaltiniai yra pagrindas plėtoti labai įvairialypį ir sparčiai augantį pajūrio regionų ūkį. Pajūris taip pat yra populiariausia turizmo ir rekreacijos vieta. Nenuostabu, kad kranto zonoje taip glaudžiai susipina įvairūs viešieji ir privatūs visuomenės bei verslo interesai, neretai sukeliantys aštrius krantonaudos ir krantosaugos konfliktus.


Krantonaudos problemų viešinimas

Didžiausi krantonaudos ir krantosaugos konfliktai, kuriuos sukėlė sparti ir nekontroliuojama kranto zonos industrializacija ir urbanizacija, uostų ir užtvankų statyba, pakrantės pelkių melioracija, yra šie: krantų ardymas, padažnėję ir suintensyvėję potvyniai, tarša, priekrantės ir pakrantės išteklių išsekimas.

Poreikis iškelti kranto zonos aplinkos niokojimo ir išteklių eikvojimo problemas bei padarinius paskatino mokslininkus atlikti galybę tyrimų, parašyti daugybę knygų ir ataskaitų. Visi šie tyrimai grindžiami kranto zonos aplinkos riboto atsparumo žmogaus poveikiui samprata. Autorių svarbiausias argumentas – siekiant darnios krantonaudos būtina, naudojant kranto zonos išteklius, atsižvelgti į tai, kad jie nėra begaliniai, kad kranto zonos gamtinių ekosistemų išsaugojimas yra esminė sąlyga ilgalaikei gyvybingai žmogaus veiklai pajūryje.

Pirmą kartą šios problemos nuosekliai ir sistemingai buvo išdėstytos 1972 m. Romos klubo ataskaitoje. Pagal šią ataskaitą jauna amerikiečių mokslininkė Donella H. Meadows (1941-2001) kartu su savo vyru Dennisu L. Meadowsu ir kolegomis Jørgenu Randersu bei Williamu W. Behrensu parašė labai išgarsėjusią knygą „Plėtros ribos“ ( Meadows72), o vėliau – „Peržengus ribas“ ( Meadows92 ) ir „Plėtros ribos: po 30 metų“ ( Meadows04).

Politinis atsakas į šių problemų iškėlimą buvo suformuluotas vadinamojoje Brundtland ataskaitoje „Mūsų bendra ateitis“, kurią parengė Pasaulio aplinkos ir plėtros komisija, vadovaujama dr. Gro Harlem Brundtland ( WCED, 1987 ). Šioje ataskaitoje pirmąkart buvo paminėta darnios plėtros sąvoka. Šia sąvoka buvo apibūdintas esminis ilgalaikės plėtros reikalavimas, kad dabarties socialinės gerovės poreikiai nebūtų tenkinami ateities kartų nuskurdinimo sąskaita, kad privalome ateities kartoms palikti neišeikvotus Žemės išteklius ir nesuniokotą aplinką.


Susitarimas vardan ateities

Tinkamai naudoti kranto zonos išteklius, siekti balanso tarp trumpalaikės ūkinės naudos ir ilgalaikės gyvybingos žmogaus veiklos kranto zonoje galima tik gerai ištyrinėjus ir pažinus čia vykstančius sudėtingus gamtinius procesus. Geras šių procesų pažinimas yra pagrindas parinkti tinkamas kranto zonos ūkinio įsisavinimo priemones ir technologijas, kurios nesukeltų aplinkos taršos, krantų ardymo, kitų neigiamų padarinių ir konfliktų. Būtina kruopščiai planuoti, atsakingai valdyti ir sistemingai kontroliuoti krantonaudos procesus, užtikrinant tinkamą kranto zonos išteklių naudojimą ir ekosistemų išsaugojimą. Ši veikla vadinama kompleksine krantotvarka.

Europoje, kuri pasižymi ypač raižytais krantais ir labai ilga kranto linija, kompleksinės krantotvarkos pradžia laikomi 1996 m. Europos Komisija ( EU99 ) pateikia tokį kompleksinės krantotvarkos apibrėžimą:

 

„tai – tęstinis kranto zonos valdymo ir tvarkymo procesas, kurio tikslas – kranto zonoje praktiškai pritaikyti darnios plėtros ir aplinkos apsaugos principus, kartu išsaugant jos biologinę įvairovę. Tuo tikslu kompleksinės krantotvarkos programos, sukurdamos efektyvesnio kranto zonos tvarkymo prielaidas, skatina diegti tinkamiausius ir labiausiai subalansuotus krantonaudos būdus, taip pat ilgainiui pagerinti aplinkos būklę kranto zonoje.

Kompleksinės krantotvarkos principai Šiaurės Amerikoje ir Europoje yra skirtingi. Šiaurės Amerikoje krantotvarkos kompleksiškumas užtikrinamas planuojant kranto zoną, o Europoje – derinant įvairias krantonaudos funkcijas. (Daugiau apie tai)


1 klausimas

Kuris požiūris geriausiai tinka krantonaudos konfliktams spręsti?

 

 

Modulio metmenys

Atsakymų į svarbiausius krantotvarkos klausimus ieškokite tokiuose šio modulio skyriuose:

  • Kam reikia kompleksinės krantotvarkos? Žr. to paties pavadinimo skyrių;
  • Kas tvarkytina kranto zonoje? Žr. skyrių „ Kranto zona kaip sistema “;
  • Kuo ir kaip pasireiškia krantotvarkos priemonių kompleksiškumas? Žr. skyrių „ Kompleksinės krantotvarkos esmė “;
  • Kaip įgyvendinti kompleksinės krantotvarkos idėjas ir sprendimus? Žr. skyrių „ Kompleksinės krantotvarkos programos “.
Modulio pabaigoje rasite schemą, kuri padės jums geriau suvokti visų kompleksinės krantotvarkos komponentų tarpusavio ryšį ir sąveiką. Literatūros sąraše pateikiamos nuorodos į tekste minimus bei kelis kitus svarbius literatūros šaltinius, o žodynėlyje pateikiamas trumpas dažniausiai vartojamų specifinių krantotvarkos terminų paaiškinimas.
 


Šiai svetainei geriausiai tinka Internet Explorer 4-oji ir vėlesnės versijos