Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) Lietuvoje

 

Poveikio aplinkai vertinimas – tai konkrečiõs planuojamos ūkinės veiklos potencialaus poveikio aplinkai numatymo, apibūdinimo ir įvertinimo procesas, kurio pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad atsakinga institucija, priimanti sprendimą dėl veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje, disponuotų informacija apie galimą reikšmingą tos veiklos poveikį aplinkai ir šio poveikio sumažinimo galimybes, bei būtų susipažinusi su visuomenės nuomone.

Lietuvoje poveikio aplinkai vertinimas (PAV) atliekamas vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu , reglamentuojančiu poveikio aplinkai vertinimo procesą bei jo dalyvių tarpusavio santykius. Šio įstatymo prieduose yra pateikti du sąrašai: Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašas (1 priedas) ir Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas (2 priedas).

Pagrindinės planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros pateiktos schemoje. Šiek tiek išsamiau apie poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

Pagrindiniai planuojamos ūkinės veiklos atrankos tikslai – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą ir užtikrinti, kad į aplinkos apsaugos aspektus bus atsižvelgiama ankstyviausiame veiklos planavimo etape, ne tik taikant techninio pobūdžio poveikį mažinančias priemones, bet ir numatant kompleksines neigiamo poveikio prevencijos priemones. Atranka yra atliekama tos veiklos, kuri įrašyta į 2 priede pateiktą veiklos rūšių sąrašą, tačiau planuojamos ūkinės veiklos organizatorius gali pradėti poveikio aplinkai vertinimą ir be atrankos procedūros. Atranką atlieka atsakinga institucija, vadovaudamasi Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniais nurodymais , remdamasi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ar PAV dokumentų rengėjo pateikta informacija apie vietą, kurioje numatoma vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, bei informacija, apibūdinančia planuojamą ūkinę veiklą. Atlikusi atranką, atsakinga institucija daro išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Gavęs atrankos išvadą, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius, remdamasis Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarka , privalo apie atrankos išvadą pranešti visuomenei. Kita poveikio aplinkai vertinimo procedūra – programos rengimas ir tvirtinimas. Šiame etape nustatoma PAV apimtis. Apie parengtą PAV programą planuojamos ūkinės veiklos organizatorius ar PAV dokumentų rengėjas praneša visuomenei remdamasis aukščiau minėta visuomenės informavimo tvarka. Pagal Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatus parengta PAV programa teikiama poveikio aplinkai vertinimo subjektams (valstybės institucijoms, atsakingoms už sveikatos apsaugą, priešgaisrinę apsaugą, kultūros vertybių apsaugą, ūkio plėtrą bei žemės ūkio plėtrą, taip pat vietos savivaldos institucijoms) jų išvadoms gauti. PAV programa kartu su PAV subjektų išvadomis teikiama atsakingai institucijai tvirtinti. Atsakinga institucija, išnagrinėjusi programą ir PAV subjektų išvadas, tvirtina programą. Pagal patvirtintą programą rengiama PAV ataskaita, kurioje išsamiai išnagrinėjamas galimas poveikis atskiriems aplinkos komponentams, poveikio sumažinimo, išvengimo ar kompensavimo priemonės bei alternatyvos. Su parengta ataskaita viešojo svarstymo metu supažindinama visuomenė. Po viešojo supažindinimo PAV ataskaita teikiama PAV subjektams išvadoms dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir PAV ataskaitos gauti. PAV ataskaita kartu su poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis bei argumentuotu suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimu teikiama atsakingai institucijai sprendimui priimti. Atsakinga institucija, gavusi PAV ataskaitą, PAV subjektų išvadas bei argumentuotą suinteresuotos visuomenės motyvuotų pasiūlymų įvertinimą, informaciją apie tai paskelbia Aplinkos ministerijos tinklalapyje. Atsakinga institucija, išnagrinėjusi PAV ataskaitą, subjektų išvadas, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, priima motyvuotą sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje.

Paskutinė PAV procedūra – visuomenės informavimas apie priimtą sprendimą. Atsakinga institucija, priėmusi motyvuotą sprendimą, Aplinkos ministerijos tinklalapyje, o planuojamos ūkinės veiklos organizatorius – visuomenės informavimo priemonėse paskelbia informaciją apie priimtą sprendimą.

Kalbant apie PAV proceso trukmę, galima būtų išskirti du pagrindinius atvejus: PAV procesas gali užtrukti iki 95 darbo dienų tais atvejais, kai turi būti atliekama planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, arba iki 75 darbo dienų tais atvejais, kai nereikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo. (Šaltinis: LR aplinkos ministerija)