Jūs esate: / Kompleksinė krantotvarka / Planavimas

Planavimo uždavinys ir etapai

Planavimo uždavinys – nustatyti ir pagrįsti, kur ir kokias kompleksinės krantotvarkos priemones reikia įgyvendinti, siekiant užsibrėžtų programos tikslų. Išskiriami trys kompleksinės krantotvarkos planavimo etapai: 1) duomenų rinkimas, 2) strategijos rengimas ir 3) sprendimo priėmimas.

Duomenų rinkimas

Duomenų rinkimo uždavinys – pateikti išsamų krantotvarkos programos regiono aprašymą: gauti išsamių žinių apie tiriamą kranto zonos arealą, jo gamtines, inžinerines-geologines, socialines ir tvarkymo sąlygas. Pasaulio bankas (WorldBank93) šitaip apibūdina tipinio kranto zonos arealo aprašymo turinį:

  • kranto išteklių duomenų bazė;
  • dabartinė socialinė krantotvarkos ir krantonaudos sąranga;
  • dabartiniai gamtotvarkos, aplinkosaugos ir išteklių naudojimo projektai bei programos;
  • organizacinės, teisinės ir finansinės sąlygos;
  • trūkstama informacija apie aktualias krantotvarkos problemas.

Kaštelos įlankos regiono aprašymas

Geografinė padėtis: Kaštelos įlanka yra centrinėje Kroatijos pajūrio regiono dalyje, rytinėje Adrijos jūros pakrantėje. Krantotvarkos programos regionas apima Kaštelos įlanką (apie 61 km 2 ploto akvatoriją), Splito ir Bračo sąsiaurius (daugiau kaip 100 km 2 ploto akvatoriją), taip pat šių vandens telkinių pakrantes. Pajūrio lyguma, besidriekianti apie Kaštelos įlanką, yra 1–3 km pločio ir 145 km 2 ploto.

Socioekonominės sąlygos : Siaurame pakrantės ruože apie Kaštelos įlanką gyvenančių žmonių skaičius patrigubėjo per antrąją XX a. pusę ir 1991 m. siekė 284 000 gyventojų. Manoma, kad 2015 m. čia gyvens 355 000 žmonių. Splitas, esantis Kaštelos įlankos pakrantėje, yra antras pagal dydį Kroatijos miestas ir didžiausias šalies uostamiestis.

Krantotvarkos organizacinės sąlygos: Kroatijos Respublikos aplinkos apsaugos ir teritorijų planavimo ministerija yra aukščiausia institucija, kuri atsakinga už šalies aplinkos apsaugą ir darnią plėtrą. Ji rengia ir įgyvendina aplinkosaugos, stebėsenos ir aplinkotvarkos įstatymus, kitus norminius aktus bei programas.

Strategijos rengimas

Krantotvarkos programos šerdį sudaro tinkamai parengta ir patvirtinta krantotvarkos strategija. Šis dokumentas turi:

  • tiksliai apibrėžti kranto zonos arealo, kuriam skirta krantotvarkos programa, ribas. Apibrėžiant kranto zonos ribas, dažniausiai taikomi morfodinaminiai, biocenotiniai arba formalūs kriterijai;
  • nustatyti kompleksinės krantotvarkos prioritetinius tikslus. Aiškūs ir apčiuopiami tikslai būtini siekiant nuosekliai, kryptingai ir sėkmingai įgyvendinti visą programą;
  • išnagrinėti kelias skirtingas krantotvarkos strategijas ir įvertinti jų tinkamumą užsibrėžtiems tikslams pasiekti (išsamiau žr. modulyje „ Strateginė analizė “);
  • apibrėžti konkrečius poreikius programai finansuoti ir specialistams lavinti;
  • apibūdinti organizacines sąlygas ir prielaidas, kurios būtinos, siekiant sėkmingai įgyvendinti numatytas krantotvarkos priemones;
  • numatyti įvairių institucijų funkcijas įgyvendinant skirtingus kompleksinės krantotvarkos programos sprendinius;
  • nustatyti politines priemones, kurių reikia skatinant kompleksinės krantotvarkos programos įgyvendinimą (išsamiau žr. skyrelyje „ Politinės priemonės “);
  • nustatyti kompleksinės krantotvarkos programos įgyvendinimo etapus, terminus ir gaires.

Sprendimų priėmimas

Parengtą kompleksinės krantotvarkos strategiją ir joje numatytus sprendinius turi patvirtinti regioninio arba nacionalinio lygio atsakingi pareigūnai (politikai ir valdininkai). Krantotvarkos programas tvirtinantys politikai dažniausiai neturi specialių krantotvarkos ir krantotyros žinių arba tos srities profesinio pasirengimo. Todėl siekiant politikų paramos siūlomai krantotvarkos programai, amerikiečių mokslininkai Biliana Cicin-Sain ir Robertas W. Knechtas ( Cicin98 ) rekomenduoja ją rengiantiems specialistams:

  • vartoti aiškias sąvokas;
  • apibūdinti programos naudą konkrečiais ir visiems suprantamais rezultatais;
  • siekti užsitikrinti visų socialinių partnerių paramą;
  • reguliariai informuoti atsakingus pareigūnus apie programos rengimo eigą;
  • pagrįsti būtinų lėšų poreikį ir jų šaltinius.

Ilgalaikis nuotekų surinkimo ir valymo problemos sprendimas Kaštelos įlankos regione. Trogiras ir jo apylinkės.

Nuotekų, patenkančių į Kaštelos įlanką, valymo problemai spręsti nacionaliniame Kaštelos įlankos aplinkotvarkos projekte buvo pasiūlyta sukurti dvi atskiras centralizuotas nuotekų kanalizacijos ir valymo sistemas. Tokį pasiūlymą lėmė išsami šio regiono ekologinių, inžinerinių-geologinių, technologinių ir ekonominių sąlygų analizė. Viena centralizuota nuotekų šalinimo, valymo ir išleidimo į jūrą sistema skirta Splito–Solino arealui, kita – Kaštelos–Trogiro.


Svarbiausi nacionalinio Kaštelos įlankos aplinkotvarkos projekto tikslai, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis:

  • nustatyti dabartinės aplinkos būklės priežastis ir jos kaitos tendencijas;
  • įvertinti šių tendencijų galimas pasekmes ir mastus;
  • sukurti ir įgyvendinti Kaštelos įlankos regiono darnios plėtros ir kompleksinio tvarkymo programas.

Specifiniai projekto uždaviniai:

  • nustatyti Kaštelos įlankos ir jos gyvųjų gamtinių išteklių atsparumo naudojimui bei taršai ribas;
  • įdiegti standartines procedūras ir rodiklius gamtinių išteklių naudojimo leistinoms riboms nustatyti;
  • pritaikyti Kaštelos įlankos strateginio planavimo ir aplinkosaugos tikslams regiono kompleksinio tvarkymo ir darnios plėtros mokslines koncepcijas.

Kaštelos įlankos regionas priklauso keturioms Splito apskrities (županijos) savivaldybėms. Siekiant sėkmingiau įgyvendinti nacionalinį Kaštelos įlankos aplinkotvarkos projektą, visos keturios savivaldybės ir Kroatijos vyriausybė kartu įsteigė bendrą agentūrą „ECO-Kaštelanski zaliv“.Šios agentūros veiklos svarbiausias uždavinys – parengti ir įgyvendinti atskiroms kompleksinės krantotvarkos programos priemonėms skirtus projektus. Agentūra taip pat atstovauja steigėjams santykiuose su kreditoriais ir investuotojais.


Geriamojo vandens tiekimo sistema. Trogiras ir jo apylinkės.

Vandens tiekimui užtikrinti ir geriamojo vandens kokybei pagerinti itin svarbiame rekreaciniu atžvilgiu Trogiro areale pastatyta viena centrinė ir keturios periferinės vandens siurblinės, nutiesta 17,5 km naujų vandentiekio trasų, įrengti keturi nauji geriamojo vandens rezervuarai ir sukurta tinkama vandentvarkos sistema.

 


Šiai svetainei geriausiai tinka Internet Explorer 4-oji ir vėlesnės versijos