Pavyzdžiui, pietryčių Baltijos priekrantės nešmenų pernaša driekiasi nuo Sembos pusiasalio (Rusijos Kaliningrado sritis) palei Lietuvos krantus iki Rygos įlankos Latvijoje. Todėl hidrotechniniai įtvarai Rusijos pakrantėje gali daryti neigiamą poveikį Lietuvos krantų stabilumui, o Palangos buna – pakenkti Latvijos paplūdimiams. Naftos gavyba jūroje Kaliningrado srityje gali sumažinti Neringos paplūdimių rekreacinį patrauklumą. Taigi siekiant suderinti skirtingus interesus kranto zonoje, būtinas visų kaimyninių šalių bendradarbiavimas.