Jūs esate: / Kompleksinė krantotvarka / Kompleksinės krantotvarkos etapai

Etapai

Kompleksinės krantotvarkos programos rengimas ir įgyvendinimas paprastai pereina keletą etapų. Dažniausiai tai: pradžia, planavimas, vykdymas, stebėsena (monitoringas) ir vertinimas. Kiekvieną etapą sudaro keletas tarpusavyje susietų uždavinių, tačiau atskiru konkrečiu atveju darbų turinys ir tikslas gali labai skirtis, atsižvelgiant į teritorijos fizines, socialines, ekonomines, kultūrines ir politines sąlygas. Žemiau pateikiamas Kaštelos įlankos pavyzdys yra vienas iš daugelio galimų kompleksinės krantotvarkos programų rengimo ir įgyvendinimo variantų.

Pavyzdys: Kaštelos įlankos (Kroatija) kompleksinės krantotvarkos programa

Kaštelos įlanka (kroat. Kaštelanski zaliv) – didžiausia centrinėje Kroatijos pakrantėje. Apie ją driekiasi Splito, didžiausio šalies uostamiesčio, aglomeracija. Nuo XX a. vidurio Kaštelos įlankos pakrantėms buvo būdinga intensyvi pramonės, uostų ir pajūrio rekreacijos plėtra. Mažiau kaip per keturis plėtros dešimtmečius – iki 9-ojo dešimtmečio – ši įlanka iš vaizdingo Adrijos „perlo“ virto viena labiausiai užterštų Viduržemio jūros regiono akvatorijų su urbanizuotomis pakrantėmis ir suniokotomis ekosistemomis.

Cikliškas procesas

Kaip pavaizduota pateiktoje schemoje (ir Coastlearn emblemoje), kompleksinės krantotvarkos programos rengimas ir įgyvendinimas yra cikliškas procesas. Vertinimą ir stebėseną vėl keičia naujo krantotvarkos ciklo pradžia, naujo laikotarpio iššūkių ir problemų formulavimas, naujų žinių apie kranto zonos procesus taikymas praktikoje.

 


Kaštelos įlanka žvelgiant nuo Kozjako kalno

Programa, strategija ar projektas?

Šiame modulyje mes dažniausiai kalbame apie bendresnes ilgalaikes krantotvarkos programas. Jas būtina skirti nuo trumpesnės trukmės ir konkretesnių krantotvarkos strategijų, taip pat – nuo krantotvarkos projektų, kurie skirti konkretiems praktiniams įvairių krantotvarkos programos etapų uždaviniams spręsti.

Kas gi įvyko?

Kaštelos įlankos regiono plėtra XX a. antrojoje pusėje buvo būdinga socialistiniam planiniam ūkiui. Splitas išaugo į pramonės centrą ir vieną svarbiausių Jugoslavijos uostų, o Trogiras ir kiti vaizdingi Adrijos pajūrio istoriniai miesteliai – į intensyvios rekreacinės industrijos centrus, orientuotus į Vakarų Europos, daugiausia į Vakarų Vokietijos turistų aptarnavimą. Tik 25% visų į Kaštelos įlanką patenkančių nuotekų buvo valoma, tačiau net ir jos nebuvo išvalomos tinkamai. Tokia situacija netruko pasireikšti ekologinėmis problemomis: priekrantės vandens kokybės pablogėjimu, ekosistemų sunykimu, žvejų laimikių sumažėjimu, draudimu maudytis, o kartu – turistų skaičiaus mažėjimu ir aštriais socialiniais konfliktais.

Kaštelos įlankos geografinė padėtis

 


Šiai svetainei geriausiai tinka Internet Explorer 4-oji ir vėlesnės versijos