Jūs esate: / Kompleksinė krantotvarka / Naudojimo funkcijų posistemė

Naudojimo funkcijos

Naudojimo funkcijos yra viena iš dviejų kranto zoną sudarančių socialinių posistemių. Kranto zonoje galima išskirti tokias naudojimo funkcijas:

  • gyvybinės funkcijos: maisto produktų gamyba, vandens ir energijos tiekimas;
  • socialinės funkcijos: gyvenamoji statyba ir rekreacija;
  • ekonominės funkcijos: transportas, gavyba ir pramonė;
  • viešosios funkcijos: gynyba ir nuotekų valymas.



Maksimalus kranto panaudojimas, Zandvortas, Nyderlandai

Gamtiniai ištekliai

Naudojimo funkcijoms užtikrinti naudojami kranto zonoje esantys gamtiniai ištekliai. Jie skirstomi į atsikuriančius ir neatsikuriančius. Atsikuriantys ištekliai yra tokie, kurie visiškai atsikuria per palyginti neilgą laikotarpį, pvz., žuvų ištekliai arba priekrantės vandens kokybė. Neatsikuriantys ištekliai yra tokie, kurie išsemiami negrįžtamai arba kuriems atsikurti reikia labai daug laiko, pvz., mineralinės žaliavos, jūros gelmių vandens kokybė ir pan.

4 klausimas

Kas yra tausojantis neatsikuriančių išteklių naudojimas?


 


Atvira kranto erdvė ir jos vizualinis komfortas irgi priklauso kranto zonos ištekliams. Mamburis. Kenija.

Išteklių rūšys

Kranto zonos ištekliai susikūrė kaip litosferos, atmosferos, hidrosferos ir biosferos sąveikos rezultatas. Svarbiausios kranto zonos išteklių grupės yra:

  • Erdvė. Geografinė kranto zonos erdvė (pakrantės teritorija, priekrantės akvatorija, sausumos ir jūros naudmenos, tinkamo rekreacijai paplūdimio plotas, vizualinis komfortas, pakrantės reljefas, priekrantės gyliai ir pan.) yra esminė sąlyga ūkinės veiklos plėtrai kranto zonoje. Pakankamai didelis tinkamų plėtrai kranto zonos naudmenų plotas yra būtinas plėtoti tokioms ūkio šakoms kaip žemės ūkis, žvejyba, akvakultūra, pramonė, uostų ūkis, gyvenamoji statyba, rekreacija ir pan.;
  • Abiotiniai ištekliai. Šiems gamtiniams kranto zonos ištekliams priklauso statybinės žaliavos (smėlis, žvyras), energetinės žaliavos (nafta ir dujos), metalų rūdos. Kranto zonos vanduo ir oras, turintys palankių rekreacinių savybių (prisotinti jodo, druskų ir pan.), irgi priskirtini šiai išteklių grupei;
Biotiniai ištekliai. Kranto zonos flora ir fauna taip pat yra labai vertingi kranto zonos ištekliai. Visų pirma kranto zona yra vienas svarbiausių Žemės biologinės ir genų įvairovės rezervuarų. Čia aptinkama ypač didelė floros ir faunos rūšių įvairovė. Antra, kranto zonos gyvieji ištekliai (pvz., žuvys, moliuskai) yra labai svarbus žmonijos maistinių medžiagų – baltymų ir angliavandenių – šaltinis. Pagaliau, trečia, kranto zonos mikroorganizmai ir augalai atlieka vandens taršos apvalymo funkciją.

Konfliktai

Krantonaudos ir krantosaugos konfliktai dažniausiai susiję su ribotų kranto zonos išteklių priklausomybe arba skirtingais jų prioritetinio naudojimo tikslais. Dažniausiai kranto zonoje susikerta viešieji (visuomenės gerovės ir gamtosaugos) ir privatūs (verslo) interesai. Pavyzdžiui, Klaipėdos uosto krovos kompanijos norėtų gilinti Klaipėdos sąsiaurio įplaukos kanalą iki 14 ar net 17 m. Kita vertus, toks sąsiaurio gilinimas paskatintų druskingo vandens prietaką į šiaurinę Kuršių marių dalį ir turėtų žalingos įtakos Kuršių marių ekosistemai.

 

 

 


Šiai svetainei geriausiai tinka Internet Explorer 4-oji ir vėlesnės versijos