Jūs esate: / Strateginė analizė / Problemos analizė

Pačiu paprasčiausiu atveju kranto zonos naudotojai (verslo įmonės, visuomenės grupės, valdžia) nori išspręsti kokius nors aktualius krantonaudos konfliktus ir sukurti visiems priimtiną krantotvarkos strategiją. Sudėtingesniu atveju strategine analize siekiama užbėgti už akių ateityje numatomiems krantonaudos konfliktams. Kada jie įvyks, ar tikrai įvyks ir kokių priemonių būtina imtis siekiant užkirsti kelią numatomam padėties blogėjimui? Dar sudėtingesnis atvejis, jei viena suinteresuota pusė, pvz., verslo įmonė, siekia kažką pakeisti ligšiolinėje krantonaudos praktikoje, o kitos interesų grupės ir socialiniai partneriai yra visiškai patenkinti esama situacija ir priešinasi pokyčiams.

Ekspertai, rengiantys krantotvarkos strategijas, turi atsižvelgti ne tik į skirtingus visuomenės grupių interesus, poreikius ar norus, bet ir į bendrąją krantotvarkos politiką regione arba šalyje. Tuomet jiems tenka rinktis tarp dviejų alternatyvių strateginės analizės būdų:

  • Nukreiptas į sprendimą kelias pasirenkamas, jei susiduriama su jau priimtu (vadinamuoju „politiniu“) sprendimu vykdyti vieną ar kitą krantonaudos projektą (pvz., statyti Klaipėdoje giliavandenį uostą, siekiant padidinti jo konkurencingumą ir pritraukti daugiau krovinių). Tuomet reikia įvertinti visas tikėtinas tokio projekto pasekmes ir kaštus, siūlant alternatyvias jo įgyvendinimo strategijas.
  • Einant nukreiptu į problemą keliu, pirmiausia išanalizuojama aktuali krantonaudos, krantotvarkos ar krantosaugos problema, jos priežastys ir įtakos turintys veiksniai, o po to siūlomi galimi tos problemos sprendimai.

Einant pirmuoju keliu, dažniausiai nenagrinėjama pati problema, kuriai spręsti skirtas išankstinis „politinis“ sprendimas. Pvz., renkantis Klaipėdos giliavandenio uosto plėtros „šiaurinį“ ar „pietinį“ variantą, nebuvo analizuojama, kokie struktūriniai pokyčiai būtini uosto apyvartai plėtoti. Taigi pasirinkus geriausią iš siūlomų alternatyvų, galų gale dažnai paaiškėja, kad ji nepanaikina problemos, kuriai spręsti buvo sukurta. Pavyzdžiui, pasirinkus šiaurinį Klaipėdos giliavandenio uosto plėtros variantą, jo aprūpinimo kroviniais problema išlieka tokia pat opi, o įvertinus tokio uosto įrengimo kaštus ir atsiperkamumą, pasirodo, ji dar opesnė nei iki tol. Tuomet iškyla poreikis spręsti pačią esminę problemą, taigi strateginės analizės kelias pasikeičia: nuo nukreipto į sprendimą link nukreipto į problemą.

Einant antruoju keliu, problemos analizės esmę sudaro problemos apibūdinimas, problemos mastų nustatymas ir pokyčių apibrėžimas.

2 klausimas

Ar teisingas šis teiginys:
Visus strateginės analizės parengiamuosius etapus (problemos apibūdinimą, jos mastų nustatymą ir pokyčių apibrėžimą) galima vykdyti lygiagrečiai, taip paspartinant strategijos rengimo procesą?

teisingas
neteisingas

 

 

 

1 pratimas

Apibūdinkite penkias aktualias Lietuvos krantonaudos problemas ir nustatykite jų mastus (ne daugiau kaip 200 žodžių kiekvienai problemai).

[siųsti dėstytojui]



Šiai svetainei geriausiai tinka Internet Explorer 4-oji ir vėlesnės versijos