Pirmiausia būtina prognozuoti ir išsamiai apibūdinti tikslingą tiesioginį rengiamos strategijos įgyvendinimo poveikį. Paskui išsamiai apibūdinama, kokį netiesioginį ilgalaikį poveikį turės strategijos įgyvendinimas ir kokios tiesioginio ir netiesioginio poveikio tarpusavio sąsajos. Jei tik įmanoma, būtina kiekvieną poveikio tipą apibūdinti kiekybiniais rodikliais ir aiškiais tarpusavio priklausomybės ryšiais.

Fizinio ar imitacinio modeliavimo tinkamumas kiekybiniams prognozuojamo tiesioginio strategijos poveikio parametrams nustatyti priklauso nuo modelio detalumo laipsnio. Kuo daugiau sistemos elementų (objektų, funkcijų, veiksnių) yra apibendrinama (pvz., „juodosios dėžės“ principu sudarytuose modeliuose), tuo didesnis rezultatų neapibrėžtumo laipsnis, tuo mažiau šie rezultatai tinka tiesioginio strategijos poveikio parametrams prognozuoti. Kitais žodžiais, nagrinėjamą kranto zonos arealą aprašantys modeliai turi būti to paties detalumo laipsnio kaip ir planuojama krantotvarkos veikla. Pvz., jei planuojamas priekrantės maitinimo smėliu projektas, skirtas Palangos krantams stabilizuoti, jo ekologiniam poveikiui įvertinti netinka matematinis modelis, imituojantis visos Baltijos jūros ekosistemą.