Naudos ir kaštų (N/K) santykis skaičiuojamas krantotvarkos strategijos visuminę naudą dalijant iš suminių įgyvendinimo ir objektų išlaikymo kaštų baziniais metais. Jei šis santykis yra didesnis už 1, strategija yra rentabili socioekonominiu atžvilgiu.

Vidinis grąžos rodiklis (VGR) yra amortizacijos koeficientas, kuris užtikrina vienodą naudos ir kaštų mažėjimą per visą jų naudingojo eksploatavimo laiką.

Nepaisant ekonominio vertinimo bei kaštų-naudos skaičiavimo metodų plataus taikymo krantotvarkoje, didžiąją tiesioginio ir šalutinio krantotvarkos priemonių poveikio dalį, o juolab ilgalaikę šio poveikio amortizaciją (nusidėvėjimą) labai sunku pakankamai tiksliai įvertinti pnigine išraiška (žr. „Kompleksinės krantotvarkos“ modulio skyrelį „Nauda“). Ekspertai (IPCC, 1993) perspėja, kad aukštų amortizacijos koeficientų taikymas gyvybiškai svarbiems kranto zonos ištekliams yra nesuderinamas su darnios plėtros principais.

Jei siūlomos krantotvarkos strategijos poveikio neįmanoma patenkinamai išreikšti pinigine išraiška arba nėra visuotinio susitarimo (konsensuso) dėl tokios išraiškos patikimumo, alternatyvių krantotvarkos pasiūlymų rangavimui pagal kaštus ir naudą taikoma vadinamoji „nykščio taisyklė“, t. y. priimtiniausia laikoma tokia krantotvarkos strategija, kuri esant mažiausioms investicinėms ir eksploatacijos sąnaudoms turės akivaizdžiai maksimalų tikslingą ir teigiamą šalutinį poveikį, o kartu – minimalų neigiamą šalutinį poveikį.

Suprantama, kad rengiant nacionalinės reikšmės krantotvarkos strategiją, siūlomų krantotvarkos sprendinių socialinių, ekonominių, ekologinių ir politinių kaštų ir naudos įvertinimas dažniausiai yra politinio susitarimo rezultatas, kurį nulemia krantotvarkos priemonių visuomeninio poreikio (naudos) ir ribotų išteklių politinio paskirstymo (kaštų) konkreti socioekonominė situacija.

Pavyzdžiui, atsakymą į klausimą, ar tikslinga Lietuvos pajūrio krantosaugoje plačiu mastu taikyti hidrotechninius įtvarus (bunas, bangolaužius, kt. kapitalinius statinius), lemia šių statinių ilgalaikės finansinės ir socialinės naudos, t. y. ilgalaikio teigiamo poveikio krantų stabilizavimui (paplūdimių rekreacinės talpos padidėjimas, pajūrio naudmenų ir gyvenviečių apsauga nuo jūros patvankos ir kt.) piniginės išraiškos santykis su kaštais (finansiniais įgyvendinimo ir eksploatavimo kaštais, krantovaizdžio sudarkymo estetine žala, galimais konfliktais su Latvija dėl smėlio prietakos apribojimo į šios šalies paplūdimius ir pan.).