Tikslingas poveikis yra įgyvendintos strategijos lauktas rezultatas. Šalutinis poveikis yra rezultatas, kuris įvyksta dėl strategijos įgyvendinimo, bet nėra lauktas. Šalutinis poveikis gali būti tiek teigiamas, tiek neigiamas. Pvz., dirbtinis priekrantės maitinimas smėliu padeda išlaikyti krantų stabilumą (= tikslingas poveikis), be to, platesni paplūdimiai tapo patrauklesni rekreacijai (= teigiamas šalutinis poveikis), tačiau supiltas smėlis padengė žuvų nerštavietes priekrantėje (= neigiamas šalutinis poveikis).

Labai dažnai šalutinis poveikis paliečia visiškai kitas šakas ar sektorius, nepriklausančius krantotvarkos strategiją įgyvendinančiai žinybai. Pvz., Lietuvos priekrantės maitinimas smėliu yra Klaipėdos apskrities ir Klaipėdos uosto tarpusavio sąveikos uždavinys. Tuo tarpu ginti žvejų interesus privalo Žemės ūkio ministerija, o pajūrio turizmo plėtra priklauso pajūrio savivaldybių kompetencijai. Akivaizdu, kad rengiant krantotvarkos strategiją ir numatant priemones išvengti neigiamo šalutinio poveikio, būtina koordinuoti veiksmus ir įtraukti visas interesų grupes ir suinteresuotas žinybas į strategijos rengimo procesą.