Tiesioginiu poveikiu vadinamas toks poveikis, kuris pasireiškia iš karto įgyvendinus strategiją, arba dar jos įgyvendinimo metu. Tuo tarpu netiesioginis poveikis gali pasireikšti po daugelio metų ar net dešimtmečių. Nepaisant to, tiesioginis poveikis nebūtinai yra svarbesnis už netiesioginį. Taip pat nėra aiškaus ryšio tarp tiesioginio ir tikslingo poveikio ar netiesioginio ir šalutinio poveikio. Netiesioginis krantotvarkos programų poveikis gali būti tiek teigiamas (pvz. žmonių gerbūvio augimas regione ir už jo ribų), tiek neigiamas (pvz. padidėjęs vandens drumstumas, ar vertingų nerštaviečių sunykimas). Žinoma, dauguma politikų norėtų, kad krantotvarkos strategijos turėtų kuo didesnį tikslingą ir tiesioginį poveikį, o neigiamas šalutinis jų poveikis būtų tik netiesioginis, t.y., jau pasibaigus jų kadencijai.