Kaip jau buvo ne kartą minėta, prioritetinės Pesisir Tropikanos regiono ekonominės plėtros kryptys yra planinga urbanizacija, uosto plėtra, turizmo plėtra, akvakultūros plėtra, žemės ūkio (ryžininkystės) plėtra ir nacionalinio jūrų draustinio įkūrimas.


Planinga urbanizacija

Portarboro ir jo priemiesčių gyventojų skaičius ir ateityje neišvengiamai didės. Šiems žmonėms reikės tinkamų būstų, atitinkančių sanitarinius-higieninius ir aplinkosaugos reikalavimus. Tinkamiausias arealas subalansuotai miesto plėtrai – Teluko įlankos pakrantė link Uolėtojo kyšulio. Darniai Portarboro aglomeracijos plėtrai užtikrinti būtina į planingos urbanizacijos kaštus įtraukti ir buitinių nuotekų kanalizavimo bei valymo sistemos išplėtimą, socialinės gerovės darbus ir kt. Tuomet ilgalaikių investicijų apimtys į būsto statybą vertintinos apie 9,2 tūkst. pesų vienam gyventojui. 

image41.gif (19419 bytes)

Uosto plėtra

Siekiant padidinti regiono pajamas ir sukurti naujų darbo vietų, būtina plėsti uosto galimybes eksportuoti kasiteritą (alavo rūdą), išgaunamą iš Kali Migrainės salpinių sąnašų. Šiuo metu alavo rūdos (kasiterito) eksporto reikmėms naudojamas nedidelis prekybos uostas, kuriame gylis prie krantinių siekia vos 7 m. Planuojama padvigubinti kasiterito gavybos pajėgumą iki 2 mln. t žaliavos per metus. Atitinkamai turėtų būti didinamas ir Portarboro uosto pajėgumas eksportuoti padidėsiančius rūdos kiekius, o ateityje – ir alavo koncentratą. Todėl planuojama naujo, specialiai pritaikyto alavo eksportui uosto statyba į rytus nuo dabartinio prekybos uosto. Kasiteritas iki naujojo uosto bus transportuojamas baržomis. Tuo tikslu reikės pagilinti ir kanalizuoti Kali Migrainės žemupį. Tačiau uosto plėtra susijusi su didele ekologine rizika: didėjančiu vandens drumstumu, tarša bei sūraus vandens įsiskverbimu. Kasiterito eksporto uosto statybai ir įplaukos kanalo gilinimui būtinos lėšos sudaro mažiausiai 100 mln. pesų. Kasiterito gavybos kompanija planuoja statyti rūdos sodrinimo ir alavo koncentrato gamyklą. Šiai gamyklai reikėtų papildomų 150–300 mln. pesų investicijų. Visą šią sumą investuotų pati kompanija, galbūt pritraukdama užsienio investicijas. Rūdos sodrinimui ir alavo koncentrato gamybai prireiks elektros energijos, kurią tiektų statoma Rio Pusingo hidroelektrinė.


Turizmo plėtra

Tikimasi, kad turizmo plėtra sukurs daug naujų darbo vietų ir taps svarbiu užsienio valiutos įplaukų šaltiniu į regiono biudžetą. Kol kas tik Portarbore yra keletas viešbučių, kuriuose daugiausia apsistoja verslininkai ir turistai iš kitų Tropikanos vietovių. T inkamiausios vietos turizmo infrastruktūros plėtrai – Uolėtojo kyšulio jūros pakrantė, Hilivilio gyvenvietė ir Smėlėtojo kyšulio nerija.

orlando.gif (42404 bytes)

Akvakultūra

Pesisir Tropikanos priekrantėje nebėra galimybių žvejybai plėtoti dėl senkančių žuvų išteklių. Tuo pat metu, kaip minėta, geras perspektyvas augti turi neseniai regione įkurti ir šiuo metu plečiami krevečių akvakultūros ūkiai. Investicijų poreikis akvakultūros naudmenų plėtrai vertinamas 4 tūkst. pesų/ha naudmenų. Akvakultūros ūkių potencialus gamybos lygis sudaro 1,2 kg biomasės/m 2. Dabartinėmis kainomis tai atitinka 15 tūkst. pesų už toną neapdorotų krevečių. Planuojama, kad išplėsti akvakultūros ūkiai visiškai patenkins vidaus rinkos poreikius ir dalį produkcijos galės skirti eksportui. Kadangi akvakultūra yra intensyvi ūkinė veikla, ji sukurtų didelę pridedamąją vertę, bet labai nedaug naujų darbo vietų.  
aerator.gif (39426 bytes)

Žemės ūkis

Didžioji žemės naudmenų dalis jau naudojama žemės ūkio reikmėms, todėl nėra didelių galimybių pasėlių plotams plėsti. Kol kas ryžių laukai Rio Pusingo žemupio baseine duoda derlių tik vieną kartą per metus, tačiau pastačius Rio Pusingo užtvanką tikimasi kasmet nuimti po du ryžių derlius, su sąlyga, jei visas hidroelektrinės tvenkinyje sukauptas vandens perteklius sausmečiu bus skirtas vien tik ryžių laukams drėkinti. Jei atsisakoma nusausinti ir pylimais atitverti dalį Teluko įlankos, sukuriant papildomas žemės ūkio naudmenas, tikslinga intensyvinti drėkinimo sistemą vakariniame Kali Migrainės krante. Šis projektas kainuotų apie 60 mln. pesų. Kali Migrainės vanduo dėl užterštumo ir druskų intruzijos netinka drėkinimui. Todėl tam, kad riboti Rio Pusingo vandens ištekliai patenkintų viso regiono ryžių laukų drėkinimo poreikius, ypač sausmečiu, būtina tobulinti visą irigacijos valdymo sistemą regione. Tai reiškia, kad vasaros liūčių ir žiemos sausmečio laikotarpiu teks kaupti vandenį hidroelektrinės tvenkinyje, o didžiąją sukauptų išteklių dalį panaudoti tuomet, kai vandens poreikis yra didžiausias – pavasariniu (rugpjūtis–spalis) ir rudeniniu (vasaris–balandis) ryžių vegetacijos laikotarpiais . Todėl ketinant intensyvinti ryžininkystę Pesisir Tropikanos regione, būtina suderinti šiuos plėtros planus su hidroenergetikos ir alavo rūdos perdirbimo pajėgumų didinimo planais.

Kadangi ryžininkystė yra ekstensyvi ūkinė veikla, ji sukurtų daug naujų darbo vietų, bet labai nedidelę pridedamąją vertę.


Nacionalinis jūrų draustinis

Siekiant išsaugoti vertingus koralinius rifus, pakrantės mangrovių sąžalynus ir potvynių pelkes Pesisir Tropikanos regione , taip pat pritraukti daugiau vietinių ir užsienio turistų, tikslinga Teluko įlankos šiaurinę dalį, Uolėtojo kyšulio priekrantės koralinius rifus ir rytinę Smėlėtojo kyšulio nerijos priekrantės dalį paskelbti nacionaliniu draustiniu. Tokio draustinio įkūrimas ne tik padės išsaugoti gamtą ar pritraukti daugiau turistų, bet ir pareikalaus griežtesnės kovos su brakonieriais bei didesnių investicijų į vandens taršos mažinimą.