Pesisir Tropicana yra išgalvotos Pietų pusrutulio tropikų šalies Tropikanos pakrantės regionas. Jo plotas – apie 3200 km2, gyventojų skaičius – 0,6 mln. Klimatas – subekvatorinis jūrinis, pasižymi švelnia sausa žiema (gegužė–rugpjūtis) ir tvankia lietinga vasara (lapkritis–vasaris). Metinis kritulių kiekis – 2800 mm.

Socioekonominio išsivystymo, bendrojo vidaus produkto ir pajamų vienam gyventojui lygiu, išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos technologijomis Tropikana labai panaši į daugelį Pietų Azijos ir Lotynų Amerikos šalių.

Geografiniu atžvilgiu visą šalį galima suskirstyti į du regionus:

img.gif (10075 bytes)

Pesisir Tropikanos gamtiniai ištekliai perspektyviausiomis ūkio šakomis leidžia laikyti hidroenergetiką, medienos ir alavo gavybą bei perdirbimą, turizmo, akvakultūros ir žemės ūkio plėtrą. Kol kas nė viena iš šių ūkio šakų nėra pakankamai išvystyta, išskyrus alavo gavybą ir vietinio masto medienos perdirbimo verslą.

Svarbiausias ribojantis veiksnys yra menkas transporto infrastruktūros išvystymas žemyninėje šalies dalyje. Vasaros liūčių laikotarpiu keliai čia tampa neišvažiuojami. Vandens transportas yra menkai išvystytas. Dėl slenksčių ir smėlio seklumų vietinė laivyba vyksta tik Rio Pusingo ir Kali Migrainės upių deltose bei Teluko įlankoje. Portarboras – didžiausia Pesisiro regiono aglomeracija su dideliu uostu ir išplėtota pramone, taip pat palyginti gerai išplėtotu paslaugų sektoriumi.

Regiono ekonomika remiasi tradicinėmis ūkio šakomis – vietinės reikšmės žemės ūkio gamyba (ryžininkyste ir galvijininkyste) bei priekrantės žvejyba. Populiarėjant gamtiniam turizmui, vis svarbesnis tampa subalansuoto gamtinio turizmo skatinimas, derinant jį su gamtos apsauga. Ypač daug galimybių pajūrio ir gamtinio turizmo plėtrai teikia pakrantės paplūdimiai, koraliniai rifai ir salos. Pesisiro regione yra daug retų augalų ir gyvūnų rūšių bei jų buveinių, kurių nėra likusioje šalies dalyje. Kai kurios Pesisiro pakrantės pelkės yra svarbios tarptautiniu mastu kaip migruojančių paukščių buveinės.

Pesisiro srities krantonaudai iki šiol buvo būdingas tik mangrovių miško naudojimas medienos perdirbimui ir kurui. Geras perspektyvas augti turi neseniai įkurti ir šiuo metu sparčiai plečiami krevečių akvakultūros ūkiai.

Sausuoju metų laiku visoje šalyje ūkinę veiklą ribojančiu veiksniu tampa geriamojo vandens trūkumas. Tuomet įvairioms buities ir ūkio reikmėms intensyviai naudojami riboti požeminio vandens ištekliai.

Siekiant intensyvinti ryžininkystę, kurios produkcija būtų skirta tiek vidaus vartojimui, tiek ir eksportui, būtina plėsti drėkinimo (irigacijos) sistemą. Šalies mastu taip pat didėja energijos poreikis, todėl Pesisiro hidroenergetiniai ištekliai vis labiau domina šalies ir užsienio investuotojus. Šiuo metu ant Rio Pusingo upės statoma hidroelektrinė, kurios tiekiama energija ir tvenkinyje sukauptas vanduo galėtų padėti išspręsti abi aukščiau minėtas problemas. Energetikos plėtra taip pat galėtų pasitarnauti žaliavų gavybos plėtrai regione. Medienos ištekliai galėtų būti naudojami medienos perdirbimo ir popieriaus pramonės plėtrai.

Tačiau dėl labai raižyto reljefo ir ryškaus klimato sezoniškumo, miškų iškirtimas gresia dirvų erozija ir purvo nuošliaužomis, tampančiomis rimta stichine nelaime.