Portarboro aglomeracija yra Teluko įlankos pakrantėje, Kali Migrainės ir Rio Pusingo upių deltoje. Rio Pusingas yra palyginti švari upė, tuo tarpu Kali Migrainė iš aukštupio atplukdo gausius teršalų (nitratų, fosfatų, trąšų, metalų ir kietųjų dalelių ) kiekius, kurių šaltinis – upės baseine esantys miestai, žemės ūkio fermos ir alavo kasyklos. Alavo rūda (kasiteritas) taip pat išgaunama ir pačiame Pesisiro regione, Kali Migrainės upės žemupyje iš salpinių nuogulų. Alavo rūdos gavyba yra viena svarbiausių regiono ūkio šakų.

Portarboras – didžiausia Pesisiro regiono aglomeracija su uostu ir išplėtota pramone, taip pat palyginti gerai išplėtotu paslaugų sektoriumi. Didžiausi taršos šaltiniai čia yra naftos produktai iš laivų, ne visai išvalytos pramonės įmonių ir buitinės nuotekos, kurios patenka į Teluko įlanką. Svarbų vaidmenį tradicinėje regiono ekonomikoje vaidina priekrantės žvejyba, kuriai daugiausia naudojama Smėlėtojo kyšulio nerijos priekrantė. 9 km ilgio Uolėtojo kyšulio jūros pakrantė yra ideali vieta pajūrio ir gamtinio turizmo plėtrai dėl savo grožio, švaraus priekrantės vandens, smėlėtų paplūdimių ir koralinių rifų.

Lilitauno apylinkėse įrengtuose polderiuose (kanalais išraižytose ir pylimais atitvertose drėkinamose žemės ūkio naudmenose) kultivuojama intensyvi ryžininkystė. Pelkėta žema sala Teluko įlankoje naudojama ekstensyviai gyvulininkystei (ganiavai). Didžioji Pesisiro gyventojų dalis gyvena rytinėje Kali Migrainės pakrantėje. Į rytus nuo Portarboro esančio Uolėtojo kyšulio šlaituose auga sodai. Visoje neurbanizuotoje Pesisiro teritorijoje gausu pavienių sodybų, kaimelių, o priemiesčiuose – nelegalių lūšnynų.

map of Pesisir area


Fizinis-geografinis regiono aprašymas

Astronominių potvynių-atoslūgių amplitudė Teluko įlankos rajone siekia 2,0 m. Potvynių ir atoslūgių sukeliamų vandens srovių greitis siekia 1,7 m/s. Vidutinis Kali Migrainės vandens debitas yra apie 1000 m3/s, Rio Pusingo – 63 m3/s. Tačiau abiem upėms būdingas ryškus sezoninis nuotėkio svyravimas.

Dėl didelės upių vandens prietakos Teluko įlankoje vandens druskingumas labai sparčiai mažėja nuo jūros link upių žiočių.Tik sausuoju metų laiku pastebimas astronominių potvynių sukeliamas druskingumo padidėjimas Kali Migrainės ir Rio Pusingo žemupiuose. Sūroko vandens intruzija į upes sukelia papildomų problemų naudojant drėkinimo sistemas sausmečiu.

Kali Migrainės upės vanduo yra netinkamas ryžių laukams drėkinti ir dėl didelės kietųjų dalelių koncentracijos. Šios taršos šaltinis – alavo rūdos kasyklų nuotekos. Todėl visas drėkinimui skirtas vanduo į ryžių plantacijas patenka iš Rio Pusingo, kuris yra beveik 16 kartų mažiau vandeningas už Kali Migrainę.  

Rio Pusingo baseinas yra palyginti nedidelis, vos 1600 km2. 2- ame paveiksle pavaizduota metinė kritulių eiga Rio Pusingo baseine, lemianti šios upės nuotėkio sezoninius svyravimus: 95 m3/s vidutinį debitą sausio–balandžio mėn., 14 m3/s –gegužės–rugpjūčio mėn. ir 80 m3/s –rugsėjo–gruodžio mėn.


Kaip minėta, Rio Pusingo nuotėkį po kelerių metų sureguliuos 30 m aukščio hidroelektrinės užtvanka, statoma upės vidurupyje (nepatenka į nagrinėjamo regiono ribas). Hidrojėgainės turbinų maksimali projektinė galia – 25 tūkst. kW, o planuojama darbinė galia – 15 tūkst. kW.

image1.gif (11207 bytes)

Apie 50% dienų per metus Pesisir Tropikanos regione vyrauja pietinių rumbų vėjai, kurie niekuomet nebūna labai stiprūs. Tuo tarpu 30% pasikartojimo tikimybės šiaurės vakarų vėjai priekrantėje ties Uolėtuoju kyšuliu sukelia iki 1 m aukščio bangas. 10% dienų per metus pučia stiprūs šiaurinių rumbų vėjai, ties Uolėtuoju kyšuliu sukeliantys iki 3 m aukščio bangas. Tačiau toks štorminis vėjas ir bangavimas pasitaiko tik audringuoju metų laiku, trunkančiu tris mėnesius.

Štorminio vėjo greičio pasikartojimo tikimybė pagal kryptis pateikta 1 lentelėje:

1 lentelė. Daugiametė štorminio vėjo greičio pasikartojimo tikimybė Portarbore  
Kryptis / greitis 15 m/s 20 m/s 
V
ŠV
Š
ŠR
R
0.03
0.04
0.07
0.06
0.02
0.0006
0.0015
0.009
0.005
0.002

Kartais tropiniai uraganai gali sukelti štorminius rytų vėjus, dideles bangas bei aukštą jūros patvanką. Nors tropiniai uraganai Pesisir Tropikaną aplanko ne kasmet, dauguma gyventojų iki šiol atsimena pražūtingą uraganą, praūžusį prieš 15 metų ir nusiaubusį upių estuarijas bei deltinę žemumą.

Jūra ties Pesisir Tropikanos pakrante yra gana sekli, o šelfas – lėkštas. 20 m izobata eina net 50 km atstumu nuo kranto. Toje vietoje kontinentinio šelfo dugnas staiga leidžiasi į 100 m gylį. Artimiausia pakrantė yra už 700 km.


Ekonominė veikla Pesisir Tropikanos regione 

Alavo rūdos gavyba

Kaip jau minėta aprašymo pradžioje, alavo rūda (kasiteritas) išgaunama iš salpinių nuogulų Kali Migrainės upės žemupyje. Alavo rūdos gavyba yra viena svarbiausių regiono ūkio šakų. Iškastas kasiteritas gabenamas geležinkeliu į Portarboro uostą ir iš ten eksportuojamas į užsienį. Metinės rūdos gavybos apimtys sudaro 1 mln. tonų, o gavybos metinė vertė – 100 mln. Tropikanos pesų. Alavo rūdos gavybos ir transporto sektoriuje dirba 15 tūkst. žmonių. Kol kas Pesisir Tropikanos regione nėra alavo koncentrato sodrinimo gamyklos. Čia taip pat nėra ir tinkamų valymo įrenginių gavybos metu susidarančioms nuotekoms pakankamai išvalyti.

hopper2.gif (25858 bytes)

Žemės ūkis

Didžioji žemės ūkio naudmenų dalis yra Rio Pusingo žemupio baseine. Žemės ūkio veikloje vyrauja ryžininkystė ir gyvulininkystė. Abiejų žemės ūkio šakų produkcija daugiausia skirta vietiniam vartojimui. Bendroji metinė žemės ūkio gamybos vertė siekia 55 mln. Tropikanos pesų. Didžioji žemės naudmenų dalis jau naudojama žemės ūkio reikmėms, todėl nėra didelių galimybių pasėlių plotams plėsti. Vietinės žemės ūkio nuotekos su teršalais patenka tiesiog į Rio Pusingą ir pasiekia Teluko įlanką, o Kali Migrainė, kaip minėta, gausius žemės ūkio teršalų (nitratų, fosfatų, trąšų) kiekius į Teluko įlanką atplukdo iš aukštupio.

Rio Pusingo upės vanduo naudojamas ryžių laukams į šiaurę nuo Lilitauno drėkinti. Iš 512 km 2 bendro drėkinamo ploto net 90% sudaro ryžių laukai (450 km 2). Kol kas jie duoda derlių tik vieną kartą per metus, tačiau pastačius užtvanką tikimasi kasmet nuimti po du derlius.

image03.gif (29399 bytes)

Vandens suvartojimo ryžių laukams drėkinti metinę dinamiką rodo fenologinė-klimatologinė diagrama ( Thoradeniya, 1995 ). 3-iajame paveiksle matyti, kaip vandens poreikis padidėja pavasariniu (rugpjūtis–spalis) ir rudeniniu (vasaris–balandis) ryžių vegetacijos laikotarpiais. Vandens poreikis ryžių laukams drėkinti Rio Pusingo upės baseine yra 0,44 km 3 /metus. Tai atitinka ~950 mm/metus vandens stulpelį, arba vidutinį 14 m 3/s debitą.

ricedmnd.gif (3666 bytes)

Žvejyba

Kaip minėta, svarbų vaidmenį tradicinėje regiono ekonomikoje vaidina priekrantės žvejyba, kuriai daugiausia naudojama Smėlėtojo kyšulio nerijos priekrantė. Pačioje Teluko įlankoje beveik nežvejojama. Metiniai žvejų laimikiai sudaro apie 10 tūkst. tonų, o šių laimikių komercinė vertė – 30 mln. Tropikanos pesų. Visos sugautos žuvys yra skirtos vietiniam vartojimui. Žvejybos verslu užsiima apie 30 tūkst. žmonių, žvejybos laivynas sudaro 6 tūkst. laivelių ir valčių. Plačiai paplitęs brakonieriavimas naudojant dinamitą, kadangi žvejybos priežiūros tarnyba yra labai silpna. Kaip minėta, Pesisir Tropikanos regione geras perspektyvas augti turi neseniai įkurti ir šiuo metu plečiami krevečių akvakultūros ūkiai.

fish.gif (26593 bytes)

Turizmas

Portarbore yra keletas viešbučių, kuriuose daugiausia apsistoja verslininkai ir turistai iš kitų Tropikanos vietovių. Svetingumo sektorius Pesisiro regiono ekonomikai kasmet atneša apie 15 mln. pesų. Viešbučių nuotekos priskaičiuojamos prie buitinių nuotekų, todėl neįmanoma objektyviai įvertinti svetingumo sektoriaus infrastruktūros indėlio į aplinkos taršą.

Kitos ūkio šakos

Kitos ūkio šakos (statyba, smulkioji pramonė ir verslai, mažmeninė prekyba ir paslaugos) vaidina nereikšmingą vaidmenį regiono ekonomikoje. Bendras ekonominis ir ekologinis šių šakų poveikis (darbo vietų skaičius, pajamos, tarša ir pan.) tesudaro vos pusę svarbiausių regiono ūkio šakų (žemės ūkio, žaliavų gavybos, žvejybos ir turizmo) ekonominio ir ekologinio poveikio.

Urbanizacija

Apie pusė iš 0,6 mln. Pesisiro regiono gyventojų gyvena Portarboro aglomeracijoje, kuri užima vos 20 km 2 plotą. Dabartiniu metu vis daugiau kaimiškų vietovių gyventojų keliasi į Portarboro priemiesčius ir apsigyvena nelegaliuose lūšnynuose Kali Migrainės salpoje ir Teluko įlankos pakrantėse. Gyvenimo sąlygos šiuose lūšnynuose neatitinka net minimalių sanitarinių-higieninių reikalavimų, buitinės atliekos netvarkomos, o namams ir jų gyventojams nuolat gresia purvo nuošliaužų pavojus.

Kvalifikuoto darbo vietų augimas tesudaro vos 40% regiono darbo jėgos natūralaus ir mechaninio prieaugio.

Prieš trejetą metų sutvarkius Portarboro kanalizacijos sistemą ir pastačius nuotekų biologinio valymo įrenginius, visas kanalizuojamas lietaus vanduo ir apie 60% buitinių nuotekų yra apvaloma. Likusios buitinės nuotekos patenka tiesiog į Kali Migrainės upę arba Teluko įlanką.