Rizikos aplinkai vertinimas

Tinkamas gamtinių grėsmių ir žmogaus veiklos keliamos rizikos kranto zonos aplinkai numatymas, jų mastų įvertinimas ir prevencija – būtina sąlyga darniai krantonaudai ir kompleksinei krantotvarkai. Neįvertinus gamtinių grėsmių ir žmogaus veiklos keliamos rizikos kranto zonos aplinkai, joje vykstantiems procesams, galima sužlugdyti pačias sėkmingiausias krantotvarkos strategijas ir brangiausius investicinius projektus. Beatodairiška krantonaudos plėtra pasaulyje lėmė vis didėjančius kranto zonos gyventojų, ekosistemų ir nekilnojamojo turto nuostolius nuo įvairiausių stichinių nelaimių.

Skaudžiausią poveikį kranto zonai daro tokie katastrofiniai reiškiniai kaip uraganai, potvyniai, cunamiai, tanklaivių katastrofos. Siekiant išvengti ar bent sumažinti stichinių nelaimių poveikį, būtina kruopščiai įvertinti jų grėsmę kiekvienai kranto zonoje planuojamai veiklai. Taip pat siekiant išvengti neigiamo žmogaus veiklos poveikio kranto zonos aplinkai, kurį galėtų sustiprinti nepalankios gamtinės aplinkybės, būtina atlikti kiekvieno potencialiai rizikingo krantonaudos projekto rizikos aplinkai vertinimą.

Rizikos aplinkai vertinimas (RAV) privalo būti sudėtinė kiekvienos kompleksinės krantotvarkos programos ar projekto dalis. Rizikos kranto zonos aplinkai valdymas – priemonių, skirtų krantotvarkos strategijų saugiam įgyvendinimui ir jų rezultatų ilgalaikiam patikimumui užtikrinti, visuma. Svarbiausioms rizikos kranto zonos aplinkai valdymo priemonėms priklauso:

Gera ekologinės rizikos valdymo strategija turi:
  1. nustatyti ir pažinti galimų gamtinių grėsmių ir rizikos kranto zonos aplinkai prigimtį ir mastus, taip pat priežastinius ryšius su žmogaus veikla;
  2. įvertinti stichinių nelaimių daugiametę pasikartojimo tikimybę ir galimus kranto zonos gyventojų, ekosistemų ir nekilnojamojo turto nuostolius, įvykus įvairaus masto stichinėms nelaimėms;
  3. pasiūlyti krantotvarkos priemones, skirtas išvengti ar bent sumažinti stichinių nelaimių ir katastrofų poveikį kranto zonai;
  4. planuoti krantonaudos veiklą saugiausiose pakrantės vietose;
  5. įgyvendinti civilinės saugos priemones, skirtas kranto zonos gyventojams nuo stichinių nelaimių ir katastrofų apsaugoti;
  6. įvertinti visų siūlomų ekologinės rizikos valdymo priemonių kaštus ir naudą;
  7. perkelti jau esamus krantonaudos objektus į saugesnes vietas, atsižvelgiant į grėsmės mastų (pvz., krantų ardymo tempų), objektų kapitalizacijos ir naudingo eksploatavimo laiko santykį;
  8. saugoti visuomenę, ypač pajūrio bendruomenes, nuo rizikingų projektų, galinčių padidinti gamtines grėsmes ir riziką kranto zonos aplinkai, įgyvendinimo kranto zonoje (pvz., nuo atominių elektrinių statybos pakrantėse arba nuo naftos gavybos platformų įrengimo priekrantėse).