Jūs esate: / Rizikos aplinkai vertinimas / RAV pagrindimas

Tiek specialistai, dirbantys su žmogaus keliama rizika aplinkai, pvz., chemijos gamyklomis ar branduolinėmis jėgainėmis, tiek ir specialistai, dirbantys su gamtinėmis grėsmėmis, pvz., potvyniais ir žemės drebėjimais, sutinka, jog svarbiausias gamtinių grėsmių ir žmogaus veiklos rizikos aplinkai vertinimo tikslas – sumažinti keliamą pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, turtui bei gyvenamajai aplinkai ( Kay & Alder, 1999 ; p. 193).

Statinių ir technologijų rizikos vertinimas inžinerijoje turi senas tradicijas. Šiuo vertinimu visuomet buvo siekiama didinti konstrukcijų ir technologinių sistemų patikimumą. Kaip pažymėjo S. Gerrardas (Gerrard, 2000), siekiant įtikinti visuomenę įvairių technologijų patikimumu, ilgainiui nuo laboratorinių bandymų buvo pereita prie akivaizdesnių vertinimo metodų. Rizikos sveikatai vertinimo metodai buvo sukurti siekiant kiekybiškai įvertinti, kaip įvairios veiklos rūšys, aplinkos sąlygos ir medžiagos veikia žmogaus organizmą.

Rizikos aplinkai vertinimas yra palyginti nauja rizikos vertinimo sritis, kuri vis dar susiduria su tam tikrais papildomais metodiniais sunkumais, pavyzdžiui, informacijos apie aplinką stygiumi ir dideliu aplinkos procesų priežastinių ryšių neapibrėžtumo laipsniu.

Tokiomis sąlygomis esminis rizikos aplinkai valdymo principas yra vadinamasis „atsargumo principas”. Atsargumo principą panašiai apibūdina tiek Didžiosios Britanijos Vyriausybės Aplinkos departamentas (Department of the Environment, 1995), tiek ir Europos Komisija savo pranešime ( Komisija, 2000 ):

Atsargumo principas (angl. precautionary principle ) nurodo, kad jei įvertinus turimą informaciją yra nustatoma potenciali kenksmingo poveikio aplinkai galimybė, tačiau nėra patikimų galutinių įrodymų , tuomet geriausias sprendimas – imtis visų maksimalių rizikos valdymo priemonių arba iš viso atsisakyti tokios veiklos, laukiant tolesnės mokslinės informacijos, reikalingos siekiant išsamiau įvertinti riziką.

Kartu atsižvelgiant į darnios plėtros esminį principą, kad dabarties plėtra nebūtų vykdoma ateities kartų gerovės sąskaita, būtina įvertinti ir ilgalaikių žmogaus veiklos neigiamų pasekmių riziką. Tai ypač aktualu vertinant kenksmingų dirbtinių patvarių organinių junginių (DDT, PCB, CFC ir kt.) išsklaidytos taršos ilgalaikę riziką aplinkai (Department of the Environment, 1995). Taigi RAV procedūra apima rizikos veiksnių pasireiškimo pačių įvairiausių aspektų numatymą ir įvertinimą. Be to, RAV atliekantys ekspertai privalo įvertinti galimų neigiamų pasekmių tikimybę ir mastus.

Apibendrindamas RAV metodinius principus, Didžiosios Britanijos Vyriausybės aplinkos departamentas (Department of the Environment, 1995) daro šias išvadas:

  • mūsų įsipareigojimas darnios plėtros siekiams reikalauja skirti deramą dėmesį numatomos ūkinės veiklos rizikos aplinkai vertinimui;
  • kvalifikuotai vertinti galimą ūkinės veiklos riziką ir poveikio mastus galima tik remiantis nuodugnios ekologinės ekspertizės rezultatais;
  • patikimos kiekybinės informacijos apie aplinkos procesų priežastinius ryšius stygius neturėtų skatinti atsisakyti rizikos aplinkai vertinimo; priešingai, turėtų skatinti aktyvesnes tyrinėtojų pastangas užpildyti žinių spragas;
  • jei įvertinus turimą informaciją yra nustatoma potenciali kenksmingo poveikio aplinkai galimybė, tačiau nėra patikimų galutinių įrodymų, tuomet geriausias sprendimas – laikytis atsargumo principo, t. y. imtis visų maksimalių rizikos valdymo priemonių arba iš viso atsisakyti tokios veiklos, laukiant tolesnės mokslinės informacijos, reikalingos siekiant išsamiau įvertinti riziką;
  • rizikos aplinkai vertinimas turėtų parodyti, kokių ribojimo ir reguliavimo priemonių būtina imtis, siekiant išvengti neigiamų pasekmių;
  • rizikos aplinkai vertinimas ir neigiamų pasekmių prognozė turėtų parodyti, kokią reikia sukurti stebėsenos ir kontrolės sistemą;
numatomos ūkinės veiklos rizikos aplinkai vertinimo ir ekologinės ekspertizės rezultatai, atsiradus naujų, patikimesnių mokslo žinių apie tiriamos veiklos pasekmes aplinkai, turėtų tapti pagrindu iš naujo svarstyti šios veiklos riziką aplinkai.

 

 

 

 


 

 

 

 

 

 

 

1 klausimas

Kam reikalingas gamtinių grėsmių ir žmogaus veiklos rizikos krantų aplinkai vertinimas?

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2 klausimas

Nurodykite didžiausią riziką keliančią žmogaus veiklą Lietuvos kranto zonoje. Kokias neigiamas pasekmes gali turėti ši veikla?

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3 klausimas

Kaip reikėtų laikytis atsargumo principo, vykdant atsakymuose į 2-ąjį klausimą aprašytą veiklą Lietuvos kranto zonoje?

 

 

 

 



Šiai svetainei geriausiai tinka Internet Explorer 4-oji ir vėlesnės versijos