Jūs esate: / Rizikos aplinkai vertinimas / Pavyzdys: Vaito sala, Anglija

Kaip buvo minėta, Anglijoje ir Velse krantų ardymo, nuošliaužų ir nuogriuvų keliamõs grėsmės, taip pat žmogaus veiklõs keliamõs rizikos krantų stabilumui vertinimas privalo būti įtrauktas į specialiųjų krantotvarkos planų rengimo procesą.

Tuo tikslu buvo parengtos specialios rekomendacijos. Vadovaudamiesi šiomis rekomendacijomis, krantotvarkos ekspertai privalo visapusiškai ir nuodugniai įvertinti krantų ardymo, nuošliaužų ir nuogriuvų keliamas grėsmes, taip pat žmogaus veiklõs keliamą riziką (tiek objektyvią, tiek ir subjektyvią) krantų stabilumui ir pajūrio bendruomenių saugumui.

Vaito sala (angl. Isle of Wight) yra maždaug 6 km į pietus nuo Anglijos pakrantės ir garsėja ypač vaizdingu kraštovaizdžiu, įspūdingais iki 100 m aukščio skardžiais ir sparčiai plėtojama rekreacine veikla. Ši sala yra viena populiariausių vasaros poilsio vietų Britų salose, kasmet sulaukianti iki 2,5 mln. turistų, kurie palieka salos ekonomikai iki 300 mln. svarų sterlingų (apie 1,5 mlrd. litų). Apie 45 km salos pakrantės paskelbta krantų paveldo objektu (angl. Heritage Coast ).

Palei visą atvirą jūros bangavimui pietinę salos kranto liniją, besidriekiančią 40 km iš vakarų į rytus, taip pat ir vakarinę kranto liniją, besidriekiančią 25 km iš šiaurės į pietus, stūkso aukšti, vaizdingi ir labai lengvai bangų ardomi kreidos nuogulų skardžiai, kuriuose reguliariai po stipresnių audrų pasireiškia aktyvūs nuogriuvų, nuošliaužų ir nuoslankų procesai.

Vaito salos pietinėje pakrantėje, kuri yra sparčiausiai ardoma, 2001–2004 m. laikotarpiu buvo atlikti išsamūs geologiniai-inžineriniai krantų tyrinėjimai. Buvo parengtos specialios kompleksinės studijos, skirtos įvertinti krantų ardymo, nuošliaužų ir nuogriuvų keliamas grėsmes, taip pat žmogaus veiklõs keliamą riziką (tiek objektyvią, tiek subjektyvią) vietinių gyventojų saugumui ir aplinkos būklei. Svarbiausias dėmesys buvo skirtas specifiniam sektoriui – rekreacinės infrastruktūros plėtrai, kuri kartu yra ir paspartintos krantų ardos rizikos veiksnys, ir rizikos bei grėsmių pažeidžiamas objektas.

Vaito saloje tyrimais buvo nustatytos dvi labiausiai pažeidžiamos vietos (rizikos taškai) kuriems ateityje turėtų būti skirtas ypatingas dėmesys ir sukurtos specialios rizikos valdymo programos:

  • Ventnoro miestas yra įsikūręs didžiausio Šiaurės Vakarų Europoje ardomų krantų nuogriuvų ir nuošliaužų komplekso papėdėje. Šio ypač pažeidžiamo miestelio saugumu rūpinasi speciali grupė, į kurią įeina Vaito salos tarybos samdomi inžinieriai, planuotojai, statybų inspekcijos ir komunalinio ūkio tarnybų darbuotojai, nekilnojamojo turto ir draudimo bendrovių agentai, vietinių bendruomenių ir verslo bendrovių atstovai.
  • „Blackgang Chine“ yra populiarus teminis pramogų parkas, ties kuriuo jūros klifas sparčiai traukiasi į sausumą. Ypač aktyvūs nuošliaužų ir griūčių procesai čia vyko XX a. 10-ojo dešimtmečio viduryje, po 1994 m. salą nusiaubusių neregėto masto liūčių. Šioje vietovėje buvo nuspręsta sukurti specialią krantų stebėsenos programą ir taikyti organizuoto atsitraukimo strategiją, laipsniškai perkeliant statinius ir infrastruktūrą saugesniu atstumu nuo skardžio.
  • Likusioje salos pietinėje ir vakarinėje pakrantėje buvo nuspręsta perkelti pakrantės kelius ir turistinius takus saugesniu atstumu nuo jūros klifo.
Šie trys pavyzdžiai rodo skirtingus būdus, kuriais siekiama mažinti krantų ardos keliamą grėsmę Vaito saloje.

Pavyzdys: kompanijos „LUKoil“ planuojamos naftos gavybos Baltijos jūros kranto zonoje rizikos aplinkai vertinimas

Pastaruoju metu po daugiau kaip dvejus metus trukusių atkaklių Lietuvos pastangų iš Rusijos Federacijos pavyko gauti išsamesnę informaciją apie kompanijos „LUKoil“ planuojamos naftos gavybos Baltijos jūroje, telkinyje D-6, projektą. Nors parengiamieji darbai dėl telkinio D-6 eksploatavimo buvo pradėti dar 1998 m., Lietuvai apie tai oficiali informacija nebuvo teikiama.

Pirmoji išsamesnė oficiali medžiaga gauta tik 2003 m. viduryje. Tai buvo tų metų sausį patvirtinta Rusijos Federacijos valstybinės ekologinės projekto D-6 ekspertizės ataskaita. Ją išnagrinėję mūsų šalies ekspertai konstatavo, kad ši ataskaita neatsako į Lietuvai rūpimus klausimus dėl projekto saugumo ir kad būtina susipažinti su konkrečia technine dokumentacija. Tokia galimybė Lietuvos specialistams buvo suteikta praėjusią savaitę.

Ministro pirmininko potvarkiu 2003 m. rugsėjo 29 d. buvo sudaryta darbo grupė telkinio D-6 įsisavinimo projekto saugumui įvertinti. Ši darbo grupė, vadovaujama Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktoriaus pavaduotojo Raimondo Sakalausko, nuvykusi į Kaliningradą, susipažino su Rusijos AB „LUKoil – Kaliningradmorneft“ (toliau – „LUKoil“) pateiktomis naftos telkinio D-6 įsisavinimo projekto dalimis apie poveikio aplinkai ir rizikos vertinimą, avarinės taršos prevencijos priemones, galimų avarijų likvidavimą, aplinkos stebėseną ir pan. Lietuvos ekspertai taip pat susitiko su šios naftos kompanijos specialistais, Kaliningrado srities Gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos valdybos bei Jūrų inspekcijos vadovais. Jie apsilankė „LUKoil’o“ metalo konstrukcijų gamykloje, kur gaminami būsimos naftos verslovės platformos elementai, ir prieplaukoje, kurioje švartuojasi galimų avarijų likvidavimui, atliekų išvežimui bei kitokiam platformos aptarnavimui skirti laivai. Darbo grupė, kurią sudarė valstybinių ir mokslo institucijų specialistai, taip pat pabuvojo statybos aikštelėje, kurioje suvirinami, sandėliuojami ir iš kurios plukdomi į montavimo vietą jūrinio vamzdyno elementai.

Išnagrinėjusi pateiktą techninę dokumentaciją ir vietoje susipažinusi su esama padėtimi, darbo grupė parengė išvadas.

Darbo grupės telkinio D-6 įsisavinimo projekto saugumui įvertinti ataskaita (Santrauka)

Dabartinė naftos telkinio D-6 įsisavinimo projekto įgyvendinimo situacija

Naftos telkinio D-6 įsisavinimo projektas, kaip rodo Rusijos Federacijos valstybinės ekologinės ekspertizės išvados, pateiktos š. m. sausį, yra suderintas (su 22 kontroliuojančiomis institucijomis) pagal visus Rusijos Federacijos įstatymus. Dar turi būti nustatyta tvarka suderinti ir patvirtinti jau parengti lokalinių avarijų likvidavimo planų (žemyninės ir jūrinės dalies) projektai, taip pat šio objekto naudojimo taisyklės. Pagal Rusijos Federacijos įstatymus daugiau leidimų pradėti naftos gavybą telkinyje D-6 nereikia.

Šiuo metu telkinio D-6 teritorijoje jau baigta statyti stacionari platforma ir montuojama įranga. (Numatoma, kad Rusijos Federacijos valstybinės priėmimo komisijos išvados dėl platformos ir projekto atitikimo bus gautos iki 2003 m. pabaigos.) Jau paklota apie 10 km jūrinio vamzdyno centrinės dalies. Vamzdyną numatoma baigti, išbandyti ir pristatyti RF valstybinei priėmimo komisijai iki 2004 m. kovo mėn. Pirmąjį gręžinį numatoma pradėti gręžti 2004 m. sausio mėn. Jį planuojama baigti ir pradėti naftos gavybą kovo–balandžio mėnesiais. Per 2004 metus ketinama išgręžti 4 gręžinius.

Techniniai projekto duomenys

Iš pastatytos platformos numatoma išgręžti 21 gręžinį, kurių vidutinis gylis – 2300 m. Didžiausias projektinis vieno gręžinio debitas – 240 m 3/d naftos. Gręžinius numatoma įrengti per ketverius metus. Jūrinės dalies vamzdyno ilgis – 45 km, naudojami plieniniai vamzdžiai, vamzdžio vidinis skersmuo – 273 mm, sienutės storis – 18,3 mm, darbinis slėgis – 5,6 MPa, bandomasis slėgis – 9 MPa. Didžiausias projektinis vamzdynu pumpuojamos naftos debitas – 67 t/h (1650 t/d, 604 000 t/metus). Iki 25 m izobatos vamzdis klojamas į iškastą tranšėją (7,3 km nuo kranto linijos), likę 37,7 km klojami tiesiai ant esamo dugno paviršiaus. Vieno kilometro atkarpoje nuo kranto vamzdis įvelkamas į apsauginį 600 mm plieninį vamzdį.

Projekto įgyvendinimo kokybės kontrolė

Projekto įgyvendinimo darbus bei naudojamų medžiagų kokybę kontroliuoja Rusijos Federacijos valstybinis pramonės ir kalnakasybos darbų saugumo priežiūros komitetas, Rusijos Federacijos jūrų registras ir kompanija „Germanischer Lloyd“. Taip pat darbų kokybę kontroliuoja pačioje įmonėje įdiegtos kokybės valdymo sistemos. Papildomai aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimo kontrolei Rusijos Federacijos gamtos išteklių ministerijos Jūrinė inspekcija skyrė du inspektorius, kurie nuolat prižiūri jūroje vykdomus darbus.

Naftos išsiliejimų rizikos vertinimas

Darbo grupei pateiktoje dokumentacijoje avarinių naftos išsiliejimų telkinio D-6 įsisavinimo objektuose rizika įvertinta pagal tris scenarijus:

a) galimi eksploataciniai išsiliejimai (ant platformos esančios įrangos avarijos ir gedimai) – 1,5 m 3 dyzelinio kuro ir 49,6 m 3 naftos. Tokių išsiliejimų projektinė tikimybė – 4,8x10 -2 karto per metus;

b) galimi išsiliejimai iš gręžinių (gręžimo, bandymo ir eksploatacijos periodais) – 960 m 3  naftos per 4 paras (po 240 m 3/d per parą). Tokios avarijos tikimybė yra didžiausia antraisiais eksploatacijos metais, kai jau veiks 7 gręžiniai ir bus gręžiami dar 6. Tuo metu avarijos tikimybė – 1,4 x10 -3 karto per metus.

c) galimi išsipylimai iš jūrinės vamzdyno dalies – 23 m 3 naftos. Tokio išsipylimo tikimybė – 2,1 x10 -4 karto per metus.

Remiantis šiuo rizikos įvertinimu kompanija rengia galimų avarijų likvidavimo lokalinį planą.

Aplinkos stebėsena

„LUKoil – Kaliningradmorneft“ vykdo ekologinę stebėseną pagal patvirtintą programą, kuri apima naftos telkinio D-6 galimo poveikio sritis (jūra, priekrantė, sausuma). Stebėseną nuo 2003 metų gegužės mėn. atlieka penkios Rusijos Federacijos mokslinės institucijos. Dalis stebėsenos stočių yra išdėstyta išilgai Lietuvos jūrinės sienos. Stebėsena yra skirta ne tik galimam naftos gavybos poveikiui nustatyti, bet ir foniniam bei kitų šaltinių poveikiui vertinti. Projekte numatytos pagrindinės aplinkos taršos prevencijos priemonės.

Telkinio įsisavinimo projekte numatytos technologijos, kurios sudarys prielaidas mažiausiam poveikiui aplinkai užtikrinti. Pavyzdžiui:

a) numatoma visas platformoje susidarančias atliekas išvežti į krantą;

b) atsisakyta naftos paruošimo darbų ant platformos. Iš sluoksnio išgautas naftos fluidas bus transportuojamas į krantą, kur bus atskiriamos dujos sūrimai ;

c) numatyta taikyti gręžinių įrengimo technologijas, leidžiančias valdyti naftos srautą ir užkirsti kelią nevaldomam išsiveržimui;

d) platformoje įrengtas sandarus denis ir surinkimo padėklai bei drenažinė sistema su 50 m 3 tūrio rezervuaru išsiliejusiems skysčiams kaupti;

e) naftos nuotekiams iš povandeninio vamzdyno nustatyti projektas numato įrengti firmos „Schlumberger“ nuotekių paieškos ir nustatymo sistemą, galinčią aptikti 0,5% nuotekį bei nustatyti jo vietą;

f) povandeninio vamzdyno apsaugai numatoma nustatyti 500 m pločio apsauginę zoną (po 250 m į abi puses nuo vamzdyno), kurioje bus draudžiama laivyba;

g) apsaugai nuo korozijos vamzdynas padengtas poliuretanine danga, taip pat įrengta elektrocheminė (katodinė) apsauga;

h) eksploatavimo metu numatoma atlikti vamzdyno vidinės būklės (metalo korozijos, senėjimo, įtrūkimų ir kt.) periodinius techninius patikrinimus, naudojant diagnostinius prietaisus. Šiuos patikrinimus vykdys firma „Rosen Europe“ (Olandija);

i) vamzdyno išorinę būklę periodiškai tikrins narai ir specialūs aparatai;

j) pagal prognozuojamus avarijos metu išsiliejusios naftos kiekius yra parinktos atitinkamos priemonės jūroje ir sausumoje. Dispergentų naudojimas nenumatytas;

k) kompanija jau turi atitinkamą laivyną ir dalį įrangos avarijoms likviduoti. Taip pat yra sudaryti atitinkami susitarimai su kitomis Kaliningrado srities organizacijomis dėl dalyvavimo likviduojant avarijas;

l) smėlingiems paplūdimiams valyti įmonė įsigijo smėlio valymo nuo naftos produktų mašiną.

Darbo grupės išvados

1. Naftos telkinio D-6 įsisavinimo projekte naudotos šiuolaikinės technologijos. Projekto įgyvendinimo kokybės kontrolė vykdoma pakankamai efektyviai. Numatytos naftos išsiliejimų prevencijos priemonės yra tinkamos tokio tipo objektams ir stipriai sumažina avarinių išsiliejimų tikimybę.

2. Objektas apdraustas 127 mln. JAV dolerių civilinės atsakomybės draudimu. Preliminariais skaičiavimais, didžiausia žala Lietuvai gali siekti 50 mln. Lt, todėl draudimo suma yra pakankama.

3. Priemonės, kuriomis įmanoma labiau sumažinti jūros taršos pavojų bei padidinti galimos taršos padarinių likvidavimo efektyvumą, turi būti numatytos objekto naudojimo taisyklėse ir lokaliniame avarijų likvidavimo plane (šie dokumentai dar nepradėti derinti su Rusijos Federacijos institucijomis), todėl reikėtų siekti, kad derinant šiuos projektus būtų atsižvelgta į šias pastabas:

a) rizikos vertinime nurodomas galimas naftos išsiliejimo iš vamzdyno kiekis (23 m 3) yra per mažas, darbo grupės nuomone, tikėtinas kiekis – apie 200 m 3. Ši aplinkybė turėtų būti įvertinta avarijų likvidavimo plane ir skaičiuojant galimą žalą;

b) tikėtina, kad mažesnis už nutekėjimo aptikimo sistemos jautrumo ribą naftos nutekėjimas (iki 8 m³/d) iš povandeninio vamzdyno gali būti ilgą laiką nepastebėtas ir sukelti didelę žalą aplinkai. Objekto naudojimo taisyklėse turi būti numatytos priemonės tokiai taršai stebėti ir numatyti veiksmai jai nutraukti;

c) suprojektuota naftos nutekėjimo aptikimo sistema priklauso nuo žmogiškojo veiksnio. Galutinį sprendimą, ar nutraukti naftos gavybą, turi priimti operatorius. Tai labai atsakinga ir brangi procedūra, todėl ji turi būti labai griežtai reglamentuota objekto naudojimo taisyklėse. Suveikus išsiliejimų aptikimo sistemos signalizacijai, operatorius nedelsdamas turi nutraukti naftos gavybą ir tik po to aiškintis signalo priežastis.

4. Darbo grupei pateiktas lokalinio avarijų likvidavimo plano projektas turi kelis trūkumus:

a) numatyti išsiliejimų lokalizavimo ir naftos surinkimo jūroje darbai bus neefektyvūs, kai bangų aukštis viršys 2 m, o tokios hidrometeorologinės sąlygos yra dažnos (apie 24 proc. laiko);

b) nenumatytos avarijų likvidavimo priemonės esant ledo dangai (ledo lytims) jūroje;

c) tam tikromis hidrometeorologinėmis sąlygomis, naftos dėmė pasieks Lietuvos teritorinius vandenis per keletą valandų, todėl lokalinis planas negalės būti vykdomas;

d) naudotas trajektorinio tipo modelis nesuteikia išsamios informacijos apie nuskendusios, išgaravusios ir į krantą išmestos naftos kiekius.

Prieš tvirtinant lokalinio plano projektą, šie trūkumai turėtų būti pašalinti arba kuo labiau sumažinti. Taip pat būtina užtikrinti operatyvų informacijos perdavimą bei glaudų veiksmų koordinavimą su Lietuvos avarijų likvidavimo pajėgomis. Šiuo tikslu Lietuva turėtų inicijuoti tarpvalstybinio avarijų likvidavimo plano rengimą.

5. Naftos telkinio D-6 įsisavinimo galimam poveikiui jūros aplinkai įvertinti būtinas detalus esamos foninės būklės įvertinimas Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos pasienio ruožo akvatorijoje bei nuolatinis abiejų valstybių suderintos stebėsenos programos vykdymas.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, 2003 m.



Šiai svetainei geriausiai tinka Internet Explorer 4-oji ir vėlesnės versijos