Jūs esate: / Rizikos aplinkai vertinimas / Apibrėžimai

Vertinant gamtines grėsmes, taip pat žmogaus veiklos riziką kranto zonos aplinkai, būtina aiškiai skirti, kas yra gamtinė grėsmė, rizika aplinkai, rizikos veiksnys, rizikos vertinimas ir suvokimas.

1. Gamtinė grėsmė Gamtine grėsme (angl. natural hazard) laikomas tikėtinas ekstremalus gamtinis įvykis ir galimas šio įvykio neigiamas poveikis aplinkai, žmonių sveikatai ir turtui, kurio neigiamo poveikio tikėtiną mastą dar labiau padidina neapdairi žmogaus veikla. Lietuvos Vyriausybė 2000 m. patvirtino sąrašą gamtinių įvykių, kurie dėl savo masto laikytini ekstremaliais (LRV, 2000).

2. Rizika aplinkai

Rizika aplinkai (angl. environmental risk ) laikoma žmogaus veiklos keliama neigiamo poveikio aplinkai, žmonių sveikatai ir turtui grėsmė.

Didžiosios Britanijos Vyriausybės aplinkos departamentas ( Department of the Environment, 1995 ), remdamasis Karališkosios draugijos tyrimais (Royal Society, 1992), siūlo tokius rizikos aplinkai, pasekmių ir vertinimo terminų apibrėžimus:

Rizikos veiksnys: Įvykis, situacija arba veiksmas, kuris, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, gali turėti neigiamų pasekmių.

Pasekmės: Tiesioginis arba netiesioginis poveikis, kurį žmonių sveikatai, gyvybei, turtui bei gyvenamajai aplinkai sukelia rizikos veiksnys.

Rizika: Rizikos veiksnio neigiamo poveikio tikimybė arba dažnumas.

Tikimybė: Atsitiktinio įvykio galimybės matematinė išraiška.

Realios rizikos vertinimas: Rizikos veiksnio objektyvaus poveikio tikimybės ir tikėtino pasekmių masto vertinimas.

Rizikos suvokimo vertinimas: Rizikos veiksnio subjektyvaus (žmonių suvokiamo) poveikio vertinimas.

Rizikos suvokimas: Žmogaus ar žmonių grupės požiūris į riziką: jų jausmai ir vertinimai rizikos atžvilgiu.

Rizikos vertinimas: Susideda iš rizikos objektyvaus ir subjektyvaus poveikio vertinimo.

Rizikos valdymas – priemonių, skirtų žmogaus veiklos rizikai sumažinti, visuma, kuri grindžiama visapusiška rizikos veiksnių ir jų poveikio ypatumų analize.

Išsamų rizikos kranto zonos aplinkai vertinimo paaiškinimą pateikia Kay‘us ir Alderis (Kay and Alder, 1999).

Gamtinė grėsmė ir rizika aplinkai pasižymi trimis esminiais skirtumais:

1) Gamtinės grėsmės kilmė – gamtinė, tačiau ją gali sustiprinti neapdairi žmogaus veikla, o rizikos aplinkai šaltinis – žmogaus veikla, kurios neigiamą poveikį gali sustiprinti nepalankios gamtinės aplinkybės.

2) Gamtinės grėsmės tikimybė paprastai būna daug mažesnė, bet galimas poveikis – gerokai didesnis negu žmogaus veiklos rizika aplinkai.

3) Gamtinių grėsmių neįmanoma išvengti, tačiau galima nuo jų maksimaliai apsisaugoti, o žmogaus veiklos keliamos rizikos aplinkai galima ir būtina išvengti.

3. Gamtinių grėsmių ir rizikos aplinkai zona

Tokia zona laikoma teritorija, arba akvatorija, kurioje vykdoma veikla gali turėti neigiamos įtakos kranto zonos ekosistemų būklei ir/ar pakrantės bendruomenių saugumui. Pavyzdžiui, Lietuvos pajūrio ir įjūrio atveju, gamtinių pavojų ir rizikos zona turėtų būti laikomas visas Nemuno vidurupio ir žemupio baseinas (žemiau Kauno hidroelektrinės), taip pat Baltijos akvatorija, apimanti Kaliningrado srities, Lietuvos ir Latvijos ekonomines zonas bei naftos tanklaivių laivybos kelią Rytų Baltijoje.

Didžiosios Britanijos Vyriausybės aplinkos departamentas (Department of the Environment, 1993) siūlo gamtinių pavojų ir rizikos pakrančių gamtai bei bendruomenėms zoną interpretuoti trejopai:

  • kaip sąveikos zoną, kurioje žmonių veikla ir gamtiniai procesai gali turėti neigiamos įtakos kranto zonos ekosistemų būklei ir/ar pakrantės bendruomenių saugumui;
  • kaip dinamikos zoną, kurioje stichinės nelaimės (jūros bangavimas, patvanka, potvyniai ir pan.) gali sukelti krantų procesų (krantų ardymo, kopagūbrių išpustymo, paplūdimių nuplovimo, sufozijos ir kt.) suaktyvėjimą;
  • kaip rizikos ir pavojaus zoną, kurioje esančios naudmenos, nekilnojamasis turtas arba net ir žmonių gyvybė yra nuolatiniame pavojuje dėl ekstremalių krantų procesų (sparčios krantų ardos, nuogriuvų ir nuošliaužų) reiškimosi.

4. Rizikos aplinkai vertinimo procedūra

Remdamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintais teisės aktais, rizikos aplinkai vertinimo (RAV) procedūra siūlome vadinti tiesioginės arba netiesioginės, greitos arba uždelstos rizikos, kurią žmonių sveikatai ir aplinkai gali kelti tikslinga žmogaus veikla, įvertinimą, atliekamą laikantis atsakingų valstybinių kontrolės institucijų nustatytos tvarkos ir patvirtintų standartinių metodikų.

Pietryčių Azijos cunamis (2004.12.26): minimalios tikimybės didžiausia gamtinė nelaimė per visą pajūrio turizmo istoriją

2004 m. gruodžio 26 d. Pietryčių ir Pietų Azijos pakrantes nusiaubė 5–10 m aukščio cunamio banga, kurią sukėlė 9 balų stiprumo žemės drebėjimas Andamanų jūroje prie Sumatros salos. Tai – didžiausia gamtinė nelaimė per visą pajūrio turizmo istoriją pasaulyje. Per cunamį Pietryčių ir Pietų Azijos pakrantėse žuvo ar dingo be žinios > 320 tūkstančių žmonių. Indijos vandenyno pajūrio kurortuose žuvo ar dingo be žinios > 5000 užsienio turistų. Tai – didžiausias kada nors nuo gamtinės nelaimės žuvusių turistų skaičius.

2004.12.26 Indijos vandenyno cunamio aukų skaičius

Šalis

Aukų – šalies gyventojų skaičius

‰ nuo šalies gyventojų

Indonezija

> 240 tūkst.

> 1

Šri Lanka

> 44 tūkst.

2,2

Indija

> 22 tūkst.

0,02

Tailandas

~ 8 tūkst.

0,12

Švedija

~ 2 tūkst.

0,22

Kitos šalys

~ 4 tūkst.

 

IŠ VISO

> 320 tūkst.

 

Uraganas „Katrina“ (2005.08.28–30): didžiausia gamtinė nelaimė JAV Meksikos įlankos kranto zonoje per visą istoriją

Uraganui "Katrina" slenkant Meksikos įlankos pakrante, 10 m aukščio audros sukeltoms bangoms nusiaubus pakrantes, JAV priskaičiuojama 250 žuvusių.

Žemiau jūros lygio esantį Naująjį Orleaną užliejo apsauginius pylimus pralaužęs vanduo. Maždaug 80 procentų miesto atsidūrė po vandeniu, kai kuriose miesto vietose vandens lygis siekė net 8 metrus. Po vandeniu liko ir abu šio didmiesčio oro uostai. Daugiau kaip 1 mln. Naujojo Orleano gyventojų teko evakuoti.

Alabamoje, Mobailio įlankoje, nutrūkusi naftos gavybos platforma atsitrenkė į tiltą. Meksikos įlankoje, kur „Katrina" – vienas stipriausių uraganų per visą istoriją – užklupo svarbius dujų ir naftos gavybos laukus, dreifavo mažiausiai dvi platformos.

„Katrina“, kuri pakrantę pasiekė būdama ketvirtos kategorijos pagal penkių kategorijų Saffiro-Simpsono skalę, yra brangiausiai atsieisianti audra per JAV istoriją – draudikams ji kainavo 26 mlrd. JAV dolerių (73 mlrd. litų).



Šiai svetainei geriausiai tinka Internet Explorer 4-oji ir vėlesnės versijos