Jūs esate: / Rizikos aplinkai vertinimas / RAV procedūrų įgyvendinimas

Gamtinių grėsmių ir žmogaus veiklos rizikos vertinimui ir valdymui gali būti taikoma nuosekli arba cikliška procedūra. Pastaruoju atveju, kiekviename vertinimo etape vykdomas naujai atrandamų r izikos veiksnių subjektyvaus (žmonių suvokiamo) poveikio vertinimas.

Kay’us ir Alderis ( 1999 ), remdamiesi pavojingų krovinių gabenimo per Didžiosios Britanijos uostus rizikos aplinkai vertinimu, parodė, kad nuosekli procedūra gali pakankamai išsamiai aprašyti visus rizikos veiksnius ir prognozuoti jų poveikį. Tačiau kompleksinėje krantotvarkoje mes susiduriame su daug sudėtingesnėmis gamtos ir sociumo sąveikos problemomis, kurios apima daugybę tarpusavyje susijusių rizikos veiksnių. Būtinas visų jų ne tik techninis, ekologinis ar ekonominis, bet ir socialinis, etinis ar estetinis įvertinimas. Tuo tikslu būtina įtraukti visas interesų grupes ir socialinius partnerius į RAV procesą. Kaip buvo minėta, tokiais atvejais ypatingą reikšmę turi ne tiek objektyvaus, kiek subjektyvaus r izikos veiksnių poveikio vertinimas, kuriuo siekiama visapusiškai įvertinti visuomenės ir skirtingų interesų grupių požiūrį į konkrečias gamtines grėsmes ir žmogaus veiklos keliamą riziką, jų jausmus ir vertinimus rizikos atžvilgiu.

Pavyzdžiui, vertinant naftos gręžimo jūroje ties Kuršių nerija riziką aplinkai, būtina įvertinti ne tik galimą avarijos ir naftos išsiliejimo į jūrą tikimybę, bet ir tai, kad avarijos atveju tarša grės Kuršių nerijai, kuri laikoma estetiniu atžvilgiu pačiu vertingiausiu Lietuvos kraštovaizdžiu, yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, yra Baltijos jūros šalių visuomenės dėmesio centre ir t. t.

Todėl turi būti nubrėžtos aiškios ribos, iki kurių tam tikra veiklos rizika yra priimtina ir kokių rizikos kontrolės priemonių turi būti imtasi, kad ši rizika būtų minimizuota ir valdoma. Tam tinkamiausi priemonė – įmonės arba viso regiono rizikos valdymo sistemos sukūrimas. Tokia sistema turėtų numatyti svarbiausius grėsmės ir rizikos veiksnius, jų galimo poveikio tikimybę ir mastus, taip pat silpnąsias vietas (vadinamuosius rizikos taškus). Jiems turėtų būti skirtas ypatingas dėmesys ir sukurta speciali stebėsenos ir operatyvaus reagavimo sistema.

Pavyzdžiui, Anglijoje ir Velse krantų ardymo, nuošliaužų ir nuogriuvų keliamõs grėsmės, taip pat žmogaus veiklõs keliamõs rizikos krantų stabilumui vertinimas privalo būti įtrauktas į specialiųjų krantotvarkos planų rengimo procesą.

Kitas pavyzdys: siekdami sumažinti naftos gavybos jūroje keliamą riziką Kuršių nerijos krantams, Lietuvos aplinkos ministerijos atsakingi pareigūnai patys susipažino su naftos telkinio įsisavinimo projekto dalimis apie poveikio aplinkai ir rizikos vertinimą, avarinės taršos prevencijos priemones, galimų avarijų likvidavimą, aplinkos stebėseną ir pan. Išnagrinėję rusų pateiktą dokumentaciją ir vietoje susipažinę su padėtimi, lietuvių ekspertai parengė nepriklausomas išvadas.
 


Šiai svetainei geriausiai tinka Internet Explorer 4-oji ir vėlesnės versijos